Alfonsas Eidintas (g. 1952 m. sausio 4 d. Vaiguvoje, Kelmės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
1969 m. baigė Vaiguvos vidurinę mokyklą, 1973 m. Vilniaus pedagoginį institutą.
1973–1986 m.Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto
Istorijos-pedagogikos fakulteto Visuotinės istorijos katedros asistentas,
vyr. dėstytojas, docentas, katedros vedėjas.
1986–1993 m.
Lietuvos Mokslų akademijos Lietuvos istorijos instituto Lietuvos
Respublikos istorijos skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas
moksliniam darbui.
1993-2013 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis
ir įgaliotasis ambasadorius JAV (nereziduojantis ambasadorius Meksikai ir
Kanadai), Izraelio Valstybėje (nereziduojantis ambasadorius Kipre,
Etiopijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje), Norvegijos Karalystėje,
Graikijoje, Albanijoje, Kipre.
Parašė apie 50
straipsnių ir daugiau nei 20 knygų lietuvių emigracijos, XX amžiaus
Lietuvos istorijos klausimais, Lietuvos prezidentų Antano Smetonos,
Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus biografijas. Tyrinėjo
holokaustą Lietuvoje, Izraelio valstybės atsiradimą, šiuolaikinę
diplomatiją.
Parašė istorinių romanų trilogiją:
„Ieškok Maskvos sfinkso“ (2006), „Erelio sparnų
dvelksmas“ (2008) ir „Aukštai šaltos
žvaigždės“ (2009).
2003 m. apdovanotas Ordino
„Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Kryžiumi.
Vedęs,
žmona Birutė, mokytoja. Dukros Aistė ir Monika Albina, sūnus
Donatas.
