Antonas Čechovas

Šeimoje be Antono dar augo keturi broliai ir dvi seserys (viena mirė vaikystėje). Būsimojo rašytojo tėvas Pavelas garsėjo ūmiu ir griežtu būdu, buvo atsidavęs ortodoksų bažnyčiai, vadovavo jos chorui. Visi vaikai privalėjo tėvui padėti krautuvėje ir giedoti bažnyčios chore. Čechovo motina Jevgenija buvo audinių pardavėjo dukra, labai mylėjo vaikus, stengėsi apsaugoti juos nuo vyro pykčio, buvo švelni ir jausminga asmenybė. „Talentus paveldėjome iš tėvo, bet sielą – iš motinos,“ – kažkada rašė Čechovas.

Nuo šešerių metų Antonas mokėsi mokykloje, vėliau Taganrogo gimnazijoje. 1876 m. Čechovo tėvas bankrutavo ir su šeima pabėgo nuo kreditorių į Maskvą. Antonas liko gimtajame mieste baigti mokslų, o kad apmokėtų būstą, dirbo korepetitoriumi.

Po trijų metų Antonas Čechovas baigė gimnaziją ir išvyko pas šeimą. Maskvoje jis nusprendė mokytis medicinos ir įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Pirmieji Čechovo apsakymai pasirodė spaudoje 1880 m. Jis pasirašydavo juos slapyvardžiu Antoša Čechonte.

1884 m. tapo gydytoju ir išvyko dirbti į Voznesenską. Čia parašė daugumą savo apsakymų. Vėliau paskirtas į Zvenigorodą ligoninės vedėju. Tuo metu oradėjo kurti pjeses.

1890 m. Čechovas leidžiasi į 82 dienų kelionę į Sacahliną pas katorgininkus, kur atlieka didžiulį darbą: surašo gyventojus ir renka medžiagą apie prižiūrėtojų savivalę. Vėliau visa tai aprašo knygoje „Sachalino sala“. Sachaline jam paaštrėja tuberkuliozė, kuri vargino rašytoją nuo jaunystės. Iš Sachalino jis keliauja į Japoniją, Kiniją, Turkiją, Italiją ir Prancūziją.

Grįžęs į Rusiją, 1892 m. nusipirko sodybą Melichove. Čia už savo pinigus atidarė medicinos punktą ir mokyklą valstiečių vaikams, kovojo su aplinkiniuose kaimuose siautusia choleros epidemija, rūpinosi, kad būtų atidarytas paštas ir telegrafas, sodino medžius.

Melicove rašytojas parašė apie 40 kūrinių, tarp kurių garsieji „Žuvėdra“, „Dėdė Vania“, „Trys seserys“ ir „Vyšnių sodas“. Nors Melichovo buvo gana toli nuo pagrindinių kelių, čia nuolat rinkdavosi giminaičiai, rašytojai, aktoriai, muzikai, dailininkai, akademinės visuomenės atstovai. Tuo pat metu ir Čechovas dažnai lankydavosi Peterburgo ir Maskvos teatruose, koncertuose, literatūriniuose salonuose. Taganroge atidarė biblioteką, kuriai paaukoja 2000 savo bibliotekos knygų ir nuolat ją papildė.

1895 m. susipažįsta su Tolstojumi, atvyksta pas rašytoją į svečius, į Jasnaja Polianą.

1898 m. Čechovas nusipirko sklypą Jaltoje ir pasistatė ten vilą. Mirus tėvui rašytojas pardavė sodybą Melichovo ir persikėlė su motina ir seserimi į Krymą. Čia dažnai lankydavosi tokie svečiai kaip Levas Tolstojus, Ivanas Buninas, Maksimas Gorkis. Jaltoje Čechovas toliau aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime: organizuoja mokyklų statybas, lanko ligonius.

1901 m. Čechovas susituokia su Maskvos akademinio teratro aktore Olga Kniper.

Sveikatai prastėjant rašytojas su žmona išvyko į Vokietiją, į Badenveilerio kurortą. 1904 m. liepos 15 d. Rašytojas pasijuto labai blogai, buvo iškvietas gydytojas. Čechovas pasakė, kad miršta ir paprašė šampano. Išgėręs taurę atsigulė ir beveik iškart mirė.
Palaidotas Novodevičjės kapinėse.

Gydytojas Čechovas kasdien lankydavo ligonius. Jo darbas praturtino kūrybą nesumeluotomis istorijomis – praktikoje jis susitikdavo tiek su skurde gyvenančiais valstiečiais, tiek su aukštuomenės atstovais. Pastarieji, rašytojo nuomone, niekuo nesiskiria nuo prastuomenės: „Tie patys baisūs ir nešvarūs kūnai, tokia pat senatvinė bedantystė ir atstumianti mirtis, kaip pas turgaus prekeives.“

A. Čechovu žavėjosi tokie teatro korifėjai kaip Stanislavskis, jo kūryba įkvėpė James’ą Joyce’ą, Virginia Woolf ir Ernestą Hemingway’ų. Antonas Čechovas tiek gyvenime, tiek kūryboje laikėsi demokratinių švietėjiškų pažiūrų ir ypač vertino kultūrą. Jis priklauso literatūrinei rusų realizmo tradicijai. Jo kūriniuose vaizduojamas įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimas.