Artūras Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle)

Rašytojo motina - Mary Foley - aistringa skaitytoja ir pasakotoja. Būdamas mažas Artūras daug skaitė, o jo mėgstamiausia knyga buvo Main Rido „Skalpų medžiotojai“.

Pradžioje mokėsi Jėzuitų mokykloje. Nors ir augo menininkų šeimoje, jaunasis Conan Doyle nusprendė studijuoti mediciną. Šiam sprendimui nemažai įtakos turėjo pažintis su jaunu gydytoju Charles O'Brien, kuriam motina, kad sudurtų galą su galu, išnuomavo vieną iš kambarių. Nors ir negavęs stipendijos, 1876 m. Conan Doyle pradėjo studijuoti mediciną Edinburgo universitete. Čia jis susitinka tokius garsius žmones kaip James Matthew Barrie ir Robert Louis Stevenson. Labai didelį įspūdį būsimam rašytojui paliko dėstytojas Dr. Joseph Bell, visus stebinęs logika, pastabumu ir išvadų netikėtumu. Vėliau jis tapo Šerloko Holmso prototipu.

Studijuodamas mediciną Conan Doyle daug skaitė, todėl galiausiai nutarė pabandyti ką nors parašyti pats.
1879 m.  jis parašė savo pirmąjį apsakymą „The Mystery of Sasassa Valley“, kurį išspausdino žurnalas Chamber's. Už apsakymą jis gavo 3 ginėjas ir tai jaunąjį autorių labai įkvėpė. Jis nusiuntė žurnalams dar kelis apasakymus, tačiau išspausdinamas žurnale London Society buvo tik apsakymas „The American’s Tale“.

1880 m., besimokydamas trečiame kurse, Conan Doyle gavo viliojantį draugo Klodo Kurje pasiūlymą dirbti chirurgu, tačiau būsimasis rašytojas atsisakė šio pasiūlymo, ir, nebaigęs mokslų, 1880 m. užsirašė gydytoju į banginius medžiojantį laivą, plaukiantį į Grenlandiją. Laivo komandoje buvo penkiasdešimties aukštų barzdotų škotų ir airių jūreivių. Pradedantį jūreivį gydytoją buvo nutarta patikrinti. Vos tik laivas išplaukė į jūrą, Conan Doyle susikibo su laivo virėju Jack Lamb. Jie kovojo įnirtingai, o komanda susidomėjusi stebėjo peštynes. Kai Conan Doyle prispaudė virėją prie grindų ir ėmė smaugti - naujokas gydytojas buvo pripažintas saviškiu. Vėliau Conan Doyle prisipažino, kad jis galvojo daug keliauti ir ruošėsi tam - jėzuitų mokykloje lankė bokso treniruotes.

Grįžęs iš savo pirmosios ekspedicijos Conan Doyle išlaikė egzaminą daktaro laipsniui gauti ir jau po metų įsidarbino prekybos laive, kuris plaukė į Afriką. Šią kelionę Conan Doyle prisiminė iki gyvenimo pabaigos - pagaliau jis pamatė tai, apie ką anksčiau tik skaitė knygose.

Kartą Conan Doyle pabandė parašyti detektyvą. Šio pasakojimo pagrindinis veikėjas buvo Šerlokas Holmsas (šį vardą Conan Doyle pasiskolino iš savo draugo gydytojo). Vienas Portsmundo žurnalas išspausdino šią istoriją ir užsakė naują - su tuo pačiu herojumi. Conan Doyle parašė. Tada dar vieną ir dar vieną. Conan Doyle suprato, kad rašymas teikia jam tokį pat malonumą kaip ir kelionės.

1893 gruodį buvo paskelbtas paskutinis apsakymas su Šerloku Holmsu - garsųjį detektyvą negailestinga rašytojo ranka pasmerkė myriop.

Gyvenimo pabaigoje garsusis rašytojas, nepaisant medicininio išsilavinimo, aistringai susidomėjo parapsichologija bei spiritizmu. Manoma, kad šis susidomėjimas sustiprėjo po tėvo, kuris daug gėrė ir baigė dienas psichiatrinėje ligoninėje, mirties. Tėvas tvirtino, kad girdi „balsus iš anapus“. Kita versija, kad rašytojas spiritizmu susidomėjo po sūnaus žūties kare.

1920 metais jis buvo viešai išjuoktas dėl šio pomėgio ir įsitikinimų, nuo jo nusigrežė dauguma draugų. Be domėjimosi spiritizmu Conan Doyle dar kolekcionavo paranormalias fotografijas, kuriose matomos fėjos ir kitos anapusinės būtybės.

1930 metų pavasarį septyniasdešimtmetis Conan Doyle pasikvietė žmoną Džin ir sandariai uždaręs kabineto duris pranešė, kad liepos 7 d. jis paliks šį pasaulį. Liepos 7 d apie aštuntą valandą ryto seras Arthur Conan Doyle mirė.