Yra du maldos būdai.

Pirmasis toks, kai meldžiama, kad įvyktų konkretūs dalykai, - mėginama Dievui pasakyti, ką Jis turi daryti. Neduodama nei laiko, nei erdvės Kūrėjui veikti. Dievas - kuris puikiai žino, kas kiekvienam iš mūsų geriausia - ir toliau elgsis taip, kaip Jam pridera. Ir tasai, kuris meldžiasi, jaučiasi esąs neišgirstas.

Antrasis maldos būdas - kai žmogus, net ir nesuprasdamas Aukščiausiojo kelių, leidžia, kad jo gyvenime išsipildytų Kūrėjo ženklai. Meldžia, kad būtų apsaugotas nuo kančios, meldžia džiaugsmo kovojant Teisingą Kovą., bet neužmiršta kai kuriomis akimirkomis pasakyti: "Tebūnie Tavo valia".

Šviesos karys meldžiasi šiuo antruoju būdų.

Karys žino, kad svarbiausi žodžiai visomis kalbomis yra trumpi žodžiai.

Taip. Meilė. Dievas.

Tai žodžiai, kuriuos lengva ištarti ir kurie užpildo didžiules tuščias erdves.

Vis dėlto yra vienas žodis - taip pat labai trumpas, - kurį daugeliui žmonių sunku pasakyti: žodis "ne".

Tas, kuris niekada nesako "ne", tariasi esąs kilnus, supratingas, išauklėtas; todėl, kad "ne" garsėja kaip prakeiktas, egoistiškas, nelabai dvasingas žodis.

Karys šių spąstų išvengia. Būna valandėlių, kai - sakydamas "taip" kitiems - gali sau pačiam sakyti "ne".

Todėl niekada netaria lūpomis "taip", jeigu jo širdis sako "ne".

Pirma: Dievas yra pasiaukojimas. Kentėk šiame pasaulyje, ir būsi laimingas kitame.

Antra: Tas, kas pramogauja, yra kūdikis. Gyvenk įsitempęs.



Trečia: Kiti žino, kas mums geriausia, nes turi daugiau patirties.

Ketvirta: Mūsų pareiga - kad kiti būtų patenkinti. Turime jiems būti malonūs, net jeigu tai reikštų atsižadėti svarbių dalykų.

Penkta: Nereikia gerti laimės taurės, antraip galime pamėgti - o ne visada ją turėsime savo rankose.

Šešta: Reikia priimti visas bausmes. Esame kalti.

Septinta: Baimė - įspėjimo ženklas. Kad nerizikuotume.

Štai priesakai, kurių laikytis negali nė vienas šviesos karys.

Gana nemažas žmonių būrys stovi vidury kelio, jį užtverdamas ir trukdydamas kitiems eiti į rojų.

Puritonas klausia: "Kam šie nusidėjėliai?"

O moralistas rėkia: "Prostitutė nori dalyvauti pokylyje!"

Visuomenės papročių sergėtojas šaukia: "Kaip atleisti svetimautojai, jeigu ji nusidėjo?"

Atgailautojas plėšia nuo savęs drabužius: "Kam gydyti neregį, kuris galvoja tik apie savo ligą ir netgi nepadėkoja?"

Asketas spardosi: "Tu leidi moteriai lieti ant tavo plaukų brangų aliejų! Kodėl jo nepardavus ir nenusipirkus maisto?"

Jėzus šypsodamasis laiko atvertas duris. Ir šviesos kariai įeina, nepaisydami isteriškų riksmų.



Šviesos karys žino savo trūkumus. Tačiau taip pat žino ir savo dorybes.

Kai kurie bendražygiai visą laiką skundžiasi: "Kitiems sekasi labiau nei mums".

Galbūt jų tiesa; bet karys nesileidžia paralyžiuojamas tokios minties; jis stengiasi maksimaliai tobulinti savo gerąsias ypatybes.

Žino, kad gazelės stiprybė - vikrios kojos. Žuvėdros stiprybė - taiklumas griebiant žuvį. Supranta, jog tigras nebijo nienos todėl, kad suvokia savo jėgą.

Tada stengiasi sužinoti, kuo gali kliautis. Ir visada pasitikrina savo ginkluotę, kuri susideda iš trijų dalykų: tikėjimo, vilties ir meilės.

Jeigu turi tuos tris dalykus, nedvejodamas žengia pirmyn.