C. S. Lewis

Kai berniukui buvo 10 metų, mirė jį mylėjusi ir auklėjusi bei lavinusi motina. Tėvas sūnų atidavė į toli nuo namų esantį uždarą pensioną. Šios mokyklos tvarką C. S. Lewis visą gyvenimą prisimins su neapykanta ir sarkazmu.

1917 m. jis įstojo į Oksfordo universitetą, tačiau greitai išėjo į armiją, kur buvo sužeistas, o vėliau demobilizuotas. Po poros metų, 1919 m., grįžo į Oksfordą.
1923 m. C. S. Lewis gavo bakalauro laipsnį, o po kelerių metų - magistro.

Baigęs mokslus daugiau kaip 30 metų Oksfordo univevrsitete dėstė anglų literatūrą (auditorija visada buvo perpildyta). C. S. Lewis Oksforde buvo žinomas kaip vienas iš labiausiai išsilavinusių žmonių. Jis dalinosi savo žiniomis ne tik paskaitose, bet ir pokalbiuose, kurie vėliau virto knygomis. Iki trisdešimties metų C. S. Lewis buvo ateistas.

Autobiografinėje knygoje „Apstulbintas džiaugsmo“ C. S. Lewis pasakoja apie savo vaikystę ir paauglystę, savo tapimą ateistu bei grįžimą į krikščionybę.

1929 m. C. S. Lewis tapo tikinčiuoju, o 1931 m. priėmė krikščionybę - tai buvo jo gero draugo ir kolegos J. R. R. Tolkien'o įtaka. Kartu su J. R. R. Tolkien'u ir kitais bendraminčiais iš universiteto jie įkūrė neoficialią literatūrinę-religinę draugiją, kurios nariai vadino save Inklings. Colin Duriez knygoje „Tolkienas ir C.S. Lewis. Draugystės dovana“ apžvelgiamas šių dviejų žmonių gyvenimas, pasakojama, kaip klostėsi nepaprasta, džiugių ir skaudžių akimirkų patyrusi jų draugystė.

C. S. Lewis buvo vienu iš pirmųjų J. R. R. Tolkien'o epo „Žiedų valdovas“ skaitytojų. Kūrinys jį sužavėjo ir įkvėpė.

Pirmoji C. S. Lewis knyga pasirodė 1932 m., o 1941 m. pasirodę „Kipšo laiškai“  išgarsino C. S. Lewis visame pasaulyje. Jis buvo kviečiamas skaityti paskaitas ir pamokslus, vedė radijo laidas-pokalbius apie krikščionybę ir tikėjimą. Vėliau pokalbiai, kuriuos 1941-1944 metais transliavo BBC, buvo paskelbti jo knygoje „Tiesiog krikščionybė“.

1945 m. viename iš religinių leidinių buvo išspausdintos traktas-sakmė "Didžiosios skyrybos“, o 1950-1955 metais - „Narnijos kronikos“ - septynios pasakos vaikams, netikėta ir originalia forma pasakojančios apie krikščionybę.

Iš viso jis parašė per 30 knygų. Žymiausios ir populiariausios jo knygos yra serija „Narnijos kronikos“ (The Chronicles of Narnia), „Kosmoso trilogija“ (The Cosmic Trilogy), „Keturios meilės“ (The Four Loves), „Kipšo laiškai“ (The Screwtape Letters) ir „Tiesiog krikščionybė“ (Mere Christianity).

1954 m. Lewisas išvyko dėstyti į Cambridge’ą, kur jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Jis tapo šio universiteto Viduramžių ir Renesanso laikų anglų kalbos katedros vedėju ir užėmė šią vietą iki išeidamas į pensiją. 1955 m. C. S. Lewis  tapo Britanijos mokslų akademijos nariu.

1952 m. C. S. Lewis susitiko amerikiečių rašytoją Joy Davidman ir 1956 m. jie susituokė.

1960 m. Joy Davidman mirė nuo vėžio. 1963 m. lapkričio 22 d. nuo tos pačios ligos mirė C. S. Lewis. Tą pačia dieną mirė ir Džonas Kenedis bei rašytojas Aldous Huxley.

C. S. Lewis palaidotas Oksforde, Šv. Trejybės bažnyčios kieme.