Dmitry Glukhovsky

Lankė Maskvos 1231-ąją vidurinę mokyklą (su sustiprintu prancūzų kalbos mokymu). Sako, kad gana anksti nusprendė tapti rašytoju – romano „Metro 2033“ idėją galvoje turėjo dar būdamas penkiolikos. Sulaukęs septyniolikos išvyko į Izraelį, kur praleido daugiau nei keturis metus. Išmoko hebrajų kalbą, du metus lankė paruošiamuosius kursus ir įstojo į Jeruzalės Hebrajų universitetą. Čia baigė tarptautinių santykių ir žurnalistikos studijas. Neįprastus vaikino gabumus įrodo ir tai, kad mokslus jis baigė kartu su penkeriais metais vyresniais kolegomis.

Dmitry Glukhovsky bendradarbiavo su tokiais Europos žiniasklaidos gigantais kaip „EuroNews“, „Deutsche Welle“ ir „Sky News“. 2005 m. jis grįžo atgal į Rusiją, kur prisijungė prie naujai sukurto kanalo „Russia Today“ korespondentų komandos. Rašytojas priklausė žurnalistų sluoksniui, informuojančiam visuomenę apie svarbiausių šalies asmenų vizitus ir jų veiklą. Jis apsilankė Baikonuro kosmodrome, Černobylio zonoje ir netgi Šiaurės ašigalyje, iš kur atliko pirmą tiesioginę televizijos transliaciją.

Dmitry Glukhovsky šiuo metu rašo tekstus „Harper’s Bazaar“, „l’Officiel“ ir „Playboy“. Anksčiau Izraelyje, Vokietijoje ir Prancūzijoje gyvenęs vyras šiandien gyvena Maskvoje, vedęs, augina dukrą Emiliją ir sūnų Teodorą. Jis laisvai kalba rusų, anglų, prancūzų, vokiečių ir hebrajų kalbomis.

Anksčiau vienu iš Kremliaus žurnalistų laikytas Dmitry Glukhovsky šiandien yra skeptiškas Rusijos režimo atžvilgiu. Jis įvardija šalies valdančiąją klasę kaip cinišką, ambicingą ir amoralią kastą, nepaklūstančią jokiems etikos reikalavimams. Jo naujausias kūrinys „Tekstas“ – pirmoji ne fantastinė knyga. Joje atvirai kalbama apie šiandienės Rusijos jėgos struktūrų brutalumą, vaizduojama tikrovė, kurioje viskas priklauso nuo tikrovės atitrūkusiai galingųjų klasei, o paprasti žmonės vertinami lyg baudžiauninkai.

Labiausiai jaunąjį rusų rašytoją išgarsino jo kūrinys „Metro 2033“. Jame pasakojama jauno vyro Artiomo istorija – jis vienas iš išgyvenusių atominį pasaulio susinaikinimą ir gyvenančių Maskvos metro tuneliuose. Šis kūrinys ne tik vaizduoja distopinį netolimos ateities pasaulį, bet ir atskleidžia posovietinę visuomenę slegiančias problemas. Neeilinio populiarumo kūrinys susilaukė tęsinio, pagal jį buvo sukurtas komiksas ir kompiuterinis žaidimas.