Eglė Gerulaitytė (g. 1985 m. sausio 25 d., Vilnius, Lietuva) – keliautoja, rašytoja, žurnalistė, skaitmeninio žurnalo „Women ADV Riders“ viena įkūrėjų ir redaktorė. Išleido dvi knygas apie savo keliones motociklu po Pietų ir Šiaurės Ameriką – „Bastūnės liudijimai“ ir „Amerika be dangoraižių. Bastūnės liudijimai 2“.
E. Gerulaitytė gimė ir augo Vilniuje, intelektualų šeimoje. Jos tėtis
– muzikologas Viktoras Gerulaitis - jau vaikystėje dukrai skaitė Jules
Verne knygas apie keliones ir atvertęs žemėlapius rodydavo
egzotiškiausius pasaulio kraštus. Būdama 12-os metų Eglė pirmą
kartą viena iškeliavo į Prahą.
Vilniaus universitete studijavo filosofiją, vėliau –
tarptautinius santykius. Tiek vienas, tiek kitas studijas metė ir
išvyko į Pietų Ameriką savanoriauti. Ten nusipirko motociklą
(išsirinko pagal spalvą). Tuo metu ji nemokėjo važiuoti motociklu ir
neturėjo teisės jį vairuoti, tačiau šiek tiek pasimokiusi ryžosi
avantiūrai, o be to, ten, kur važiavo, atskiros teisės motociklui nebuvo
reikalingos. Kelionė po Pietų Ameriką truko 18 mėnesių, Eglė
įveikė 40 tūkstančių kilometrų.
Šiuo metu E. Gerulaitytė užsidirba rašydama straipsnius
įvairiems Lietuvos ir užsienio leidiniams, tarp jų „BBC Travel“,
„Adventure Motorcycle“, „Bust“, „ADV Pulse“ ir kiti JAV,
Kanados, Didžiosios Britanijos leidiniai. Eglė svajoja apie visišką
kūrybos laisvę – norėtų gyventi iš knygų rašymo, bet nerašyti
dėl pinigų, ko dabar dažnai tenka griebtis.
Ji ir toliau keliauja, tik dabar tai daro ne viena, o su savo
gyvenimo ir kelionių draugu. Paul Stewart – pusiau britas, pusiau
amerikietis, kurį Eglė sutiko 2016 metais Velse, motokeliautojų
renginyje ir nuo tada jie keliauja drauge. Abu mėgsta vienatvę, todėl
dažnai tiesiog nebendraudami važiuoja motociklais ir mėgaujasi kelionės
pojūčiais. Jie dviese apkeliavo Europą, keliavo Šiaurės Ameriką.
Eglė svajoja apkeliauti motociklu visą pasaulį.
Keliaudama Eglė išmoko ispanų kalbą, pažino begalę skirtingų
kultūrų ir dirbo įvairiausiomis sąlygomis – straipsnius yra rašiusi
net telefonu, gaudydama internetą Walmarte. Ji gana ilgai pergyveno, kad
neišmano motociklų mechanikos, tačiau dabar bent jau minimalius dalykus
sugeba susitvarkyti ir pati.
Dienoraščius Eglė rašydavo ir važiuodama, tačiau didžioji
abiejų knygų dalis parašyta jau po kelionių. Ji teigia pajutusi, jog
turi atiduoti pasauliui skolą.
