Fredrik Backman (1981 m. birželio 2 d., Stokholmas,
Švedija) - švedų rašytojas ir
tinklaraštininkas.
Gimė Stokholme, užaugo Helsingborge.
Studijavo teologiją, bet mokslus metė. Dirbo sunkvežimio vairuotoju.
2006 m. pradėjo rašyti straipsnius laikraščiui
Helsingborgs Dagblad, o nuo 2007 m. pavasario - Stokholme
įsikūrusiam Moore žurnalui.
Po pusantrų metų jis tapo laisvai samdomu „freelanceriu“.
2009 m. Fredrik Buckman susituokė ir po metų tapo tėvu. Jo
pirmasis „blogas“ vadinosi Bröllopsbloggen
(Vestuvių dienoraštis). Jame Backmanas pasakojo apie tai, kaip
jis ruošėsi šiems svarbiems įvykiams.
2010 m. jis
rašė žurnalui Magazine Café ir
OS-bloggen, kuris buvo skirtas 2010 m. žiemos olimpinėms
žaidynėms.
2012 m. Fredrik Buckman parašė keletą straipsnių
laikraščiui Metro. Tais pačiais metais jis debiutavo
kaip rašytojas - tą pačią dieną buvo išleistos dvi jo
knygos! - „Gyveno
kartą Uvė“ („En man som heter Ove“) ir „Dalykai,
kuriuos mano sūnus turėtų žinoti apie gyvenimą“
(„Saker min son behöver veta om världen“).
2013 m. rugsėjo mėn. pasirodė jo trečioji knyga „Močiutė
perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ („Min mormor
hälsar och säger förlåt“). Po metų pasirodė
romanas „Čia
buvo Brita Marija“ („Britt-Marie var här“).
Visų Backmano knygų skiriamasis bruožas - puikus humoras ir
gyvenimiška išmintis.
