George R. R. Martin

"Time“ žurnalas įtraukė George Martin į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.

George Martin gimė Naujajajme Džersyje, Bayonne mieste. Tėvas dirbo uoste kroviku. Martinas buvo vyriausias trijų vaikų šeimoje (turi dvi jaunesnes seseris). Šeima buvo nepasiturinti, gyveno socialiniame būste. George Martin kilmė labai spalvinga: tėvas - vokiečių ir italų emigrantų palikuonis, motina  kilusi iš kilmingos airių giminės. Motinos pasakojimai apie šlovingus jų šeimos dinastijos Aukso amžiaus laikus visam laikui įsiminė būsimam rašytojui . Tėvo ir sūnaus santykiai nebuvo artimi. Tėvas mėgo išgerti, todėl jie niekada neturėjo automobilio. Kaip sakė George Martin „alkoholis ir automobilis - nesuderinami dalykai“. Vienintelis tėvą ir sūnų suartinantis dalykas buvo sportas.

Nuo nykios kasdienybės berniuką gelbėjo knygos. Pirmiausia į rankas jam papuolė „Marvel Comics“ leidžiami komiksai.

George Martin mokėsi savo gimtajame mieste Mary Jane Donahue vidurinėje mokykloje. Per nuobodžias pamokas jis kūrė kraują stingdančias istorijas apie monstrus ir pigiai parduodavo jas bendraklasiams. Už gautus centus visada pirkdavo šokoladukus Milky Way.

Baigęs mokyklą Martin persikėlė į Evanstoną Ilinojuje. Čia Šiaurės vakarų universitete jaunuolis studijavo žurnalistiką. Baigęs mokslus būsimas rašytojas negalėjo rasti darbo, todėl nuo 1978 m. pradėjo dėstyti anglų kalbą Clarko universitete.

1980-aisiais George Martin persikėlė į Holivudą, kur rašė scenarijus, dirbo redaktoriumi ir prodiuseriu.

Holivude George Martin pradėjo galvoti apie literatūrinę veiklą. Perskaitęs Tolkieno „Žiedų valdovą“ 1965 m. jaunasis Martinas bandė rašyti. Tuokart sugalvota istorija nebuvo baigta, tačiau jos pagrindinių veikėjų vardai persikėlė į vėlesnius George  kūrinius.

1971 m. George Martin debiutavo žurnale „Galaxy Science Fiction“, kur pasirodė jo kūrinys „Hero“. Tai buvo didelis laimėjimas, nes anksčiau žurnalo redaktorius jau 42 kartus buvo atmetęs George kūrinius. 1976 m. pasirodė pirmasis George R. R. Martin apsakymų rinkinys, kuris buvo apdovanotas „Locus“ premija.

Kaip žinoma iš rašytojo biografijos, rimtai rašyti Martin pradėjo netikėtai nuo širdies priepuolio prie spausdinimo mašinėlės mirus mokslinės fantastikos rašytojui Tom Reamy. Šį tragišką įvykį George Martin suvokė kaip pranašišką ženklą.

George Martin parašė daug mokslinės fantastikos apsakymų ir romanų, tačiau pasaulinę šlovę jam atnešė 1991 m. pradėtas romanų ciklas „Ledo ir ugnies giesmė“. Ši serija tapo tokia populiari, kad buvo išversta į 45 kalbas, o bendras pardavimų skaičius iki 2015 m. viršijo 60 milijonų egzempliorių.

Pradžioje „Ledo ir ugnies giesmė“ buvo sumanyta kaip trilogija, tačiau šiuo metu ciklas išaugo iki penkių tomų: „Sostų žaidimas“ (1996), „Karalių kova“ (1998), „Kardų audra“ (2000 m.), „Varnų puota“ (2005), „Šokis su drakonais“ (2011).

Įdomu tai, kad literatūros genijus nebijo šokiruoti publikos žiauriai nužudydamas teigiamą herojų. Pasak rašytojo, neįmanoma parašyti geros knygos, kurioje niekas nemiršta. Beje, tokį negailestingą veikėjo „pašalinimą“ George Martin „pasiskolino“ iš Alfred Hichkoko filmo „Psycho“, kuriame pagrindinė filmo herojė miršta nepraėjus keturiasdešimčiai filmo minučių. 2011 metais HBO televizijos kanalas pagal romaną „Ledo ir ugnies giesmė“ pradėjo filmuoti vieną brangiausių televizijos serialų - „Sostų karai“.

Pirma George Martin mylimoji buvo mažai žinoma rašytoja Liza Tatl. Su ja George parašė knygą „The Storm in the Wind Harbor“ (1975). Deja, šis kūrybinis tandemas subyrėjo ir 1974 m. George Martin savo ranką ir širdį pasiūlė Gale Burnick, su kuria išsiskyrė po penkerių bendro gyvenimo metų.

Pasak gandų, tuo laikotarpiu Martin gyveno audringą gyvenimą ir mėgavosi moterų dėmesiu. 1975 m. įvyko lemtingas rašytojo susitikimas su būsima žmona - Parris McBride. 2011 m. George ir Parris susituokė. Vaikų sutuoktiniai neturi.

George Martin įkūrė „Wild Spirit Wolf Sanctuary“ - labdaros fondą, kuris rūpinasi ir saugo laukinius gyvūnus Naujojoje Meksikoje.

Šiuo metu rašytojas rašo priešpaskutinę sagos „Ledo ir ugnies giesmė“ dalį , kuri turėtų vadintis „Žiemos vėtros“. Tikroji romano išleidimo data tebėra paslaptis.