Gunter Grass

16 metų buvo paimtas į Hitlerio armiją, 1945 m. sužeistas ir iki 1946 metų buvo amerikiečių nelaisvėje. Grįžęs namo dirbo kalio kasyklose.

1949–1952 m. studijavo Diuseldorfo meno akademijoje, mokėsi skulptūros ir tapybos, 1953-1955 m. studijavo Berlyno dailės akademijoje.


1954 m. vedė Aną Margaritą Švarc (Anna Margareta Schwartz), su kuria 1978 m. išsiskyrė. 1979 m. vedė antrą kartą - Utą Grunert (Ute Grunert). 1956-1960 m. gyveno Paryžiuje, vėliau Berlyne. Grasas domėjosi viskuo: literatūra, muzika, skulptūra bei tapyba. Rengė skulptūros ir grafikos darbų parodas. Toks domėjimasis menu nulėmė tai, kad rašytojas vėliau pats iliustravo savo knygas.


1956 metais G. Grasas debiutavo kaip lyrikas ir 1957 m. kaip dramaturgas. Pasaulinę šlovę jam pelnė romanas "Skardinis būgnelis" (1959) - pirmasis vadinamosios Dancingo trilogijos romanas. Antrasis trilogijos romanas - "Katė ir pelė" - pasirodė 1961 m., o trečiasis "Šuniški metai" – 1963 metais. Antrasis Graso romanas Graso "Katė ir pelė" sukėlė skandalą dėl amoralaus turinio
(masturbacijos scena).

Trilogijoje rašytojas, remdamasis savo patirtimi kare ir amerikiečių nelaisvėje, pasmerkė nacizmą. „Skardinio būgnelio“ ekranizacija 1979 metais pelnė Auksinę palmės šakelę Kanuose, kitais metais – „Oskarą“.

1999 m. už „gyvą užmiršto istorijos veido vaizdavimą“ buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.



Šeštajame dešimtmetyje G. Grasas įsitraukė į politinę veiklą ir aktyviai dalyvavo socialdemokratinės SPD partijos veikloje, pats tapo šios partijos nariu.

1990 m. Grasas pasisakė prieš Vokietijos susivienijimą po Berlyno sienos griuvimo 1989 metais. Grasas manė, kad Vokietija vėl gali tapti karinga valstybe.

2006 metais G. Grasas sukėlė skandalą prisipažindamas, kad būdamas 17-metis jis priklausė liūdnai pagarsėjusiam nacių partijos ginkluotajam sparnui „Waffen-SS“ (nors, pasak rašytojo, tarnaudamas neiššovė nė vieno šovinio).

2012 metais G. Grasas sukėlė naują kritikos bangą tėvynėje, o Izraelyje net buvo paskelbtas persona non grata, kai išspausdino eilėraštį proza, kuriame kritikavo Izraelį dėl karo prieš Iraną.
Vėliau pasirodė, kad eilėraštis buvo neteisingas suprastas, o kritika pernelyg tendencinga. G.Grassas vėliau patikslino, kad jo kritika yra nukreipta prieš Izraelio premjero vyriausybę, o ne prieš Izraelio valstybę.

2013 metais Grasas pranešė, kad daugiau neberašys, nes romano rašymas užtrunka 3-4 metus, o jis tam nebeturįs nei laiko, nei jėgų. Paskutiniai metais rašytojas grįžo prie tapybos.


Mirė Giunteris Grasas 2015 m. balandžio 13 d. nuo infekcijos.