Guzel Yakhina

Būsimoji rašytoja studijavo Kazanės universiteto Užsienio kalbų fakultete, vėliau persikėlė gyventi į Maskvą. Čia 2015 m. baigė Maskvos Kino mokyklą ir įgijo scenaristės išsilavinimą.

Ilgą laiką Guzel Yakhina dirbo viešųjų ryšių ir reklamos srityje. Rašytojos karjerą pradėjo skelbdama tekstus „Neva“ ir „Oktiabr“ žurnaluose, o jos debiutinio romano pradžia buvo išspausdinta žurnale „Sibirskije ogni“. Romane pasakojama apie ketvirtajame XX a. dešimtmetyje sovietų vykdytą relokacijos programą, kurios metu totorių tautinės mažumos atstovai buvo perkeliami iš europinės Rusijos dalies į Sibirą. Šis likimas ištiko ir Guzel Yakhina senelę – jos istorija ir įkvėpė romane pasakojamą istoriją. Šiuo metu romanas išverstas į 20 kalbų.

Rašytoja pasakoja, kad ją ypatingu būdu žavi trečiasis ir ketvirtasis XX a. dešimtmečiai Sovietų Sąjungoje. Anot jos, čia susiduria žmonių idealizmas ir skaudi gyvenimo tikrovė. Viena vertus, tikima ateitimi, tebėra gyvas revoliucinis idealizmas. Kita vertus, netrūksta teroro, tragedijų, net genocido. Guzel Yakhina aiškina, kad daugelis šiuolaikinių rusų rašytojų pasirenka sovietmetį dėl to, kad daugelis to laikotarpio paliktų traumų ir randų iki šiol nebuvo iki galo įvertinti ir išanalizuoti. Ji įsitikinusi, kad rašymas ir kūryba veikia kaip psichoterapija.

Šiuo metu rašytoja su šeima gyvena niekuo neišsiskiriančiame daugiabutyje Maskvos priemiestyje. Jos darbo vieta - rašomasis stalas ir lenta, kur ji dėlioja naujų kūrinių siužetus. Rašytoja išsaugojo totorišką tapatybę ir didžiuojasi vadinama rašytoja iš Kazanės, o ne iš Maskvos.

Guzel Yakhina išgarsinęs romanas „Zuleika atmerkia akis“ buvo parašytas kaip filmo scenarijus – tai buvo diplominis Guzel Yakhina darbas Maskvos Kino mokykloje. Paradoksalu, tačiau pavertusi jį romanu, moteris nebenorėjo grįžti atgal ir adaptuoti kūrinio televizijai ar kinui. Nors romano pagrindu kuriamas televizijos serialas, ji prie šio projekto neprisideda – šiandien ji rašo naują romaną apie ankstyvąjį sovietmetį.

Paklausta, ar norėtų rašyti apie šiandienę Rusija, autorė teigia, kad auditorija ir kūrėjai tam dar turi subręsti: „Galbūt kol kas dar per anksti, mums dar stinga brandos kalbėti apie šiuos laikus“, – svarsto ji.