Hannah Arendt (1906 m. spalio 14 d., Linden-Limmer,
Hanoveris, Vokietija - 1975 m. gruodžio 4 d., Aukštutinis
Vestsaidas, Niujorkas, Niujorko valstija, JAV) - filosofė ir politologė,
profesorė, socialinių mokslų garbės daktarė.
Gimė
žydų šeimoje Hanoveryje. Vaikystę praleido Königsberge
(nuo 14 metų lankė Kanto kapą).
Konigsbergo, Berlyno, Marburgo, Freiburgo ir Heildelbergo universitetuose,
studijavo klasikinę filologiją ir teologijąvadovaujama Edmundo
Husserlio, Martino Heideggerio bei Karlo Jasperso. 1928 m. apgynė
daktaro disertaciją apie meilės koncepciją šv. Augustino
raštuose.
Dalyvavo antifašistiniame judėjime.
Prieš naciams ateinant į valdžią (1933 m.) emigravo į
Prancūziją, o vėliau, 1940 m., iš okupuotos Prancūzijos į
Niujorką.
JAV aktyviai dalyvavo daugelio tarptautinių žydų
organizacijų veikloje.
Nuo 1963 m. - Čikagos universiteto
profesorė; nuo 1967 m. - Niujorko New School of Social Research
politikos ir humanitarinių mokslų profesorė. Dėstė Berkeley
universitete (Kalifornijoje), Princetono, Chicago universitetuose,
palaipsniui įgydama vienos iš garsiausių politinių mąstytojų
vardą.
Daugelio universitetų garbės daktarė. Vokietijoje, JAV
ir Danijoje Hannah Arendt suteiktas socialinių mokslų garbės daktarės
vardas. Nuo 1928 m. filosofijos daktarė, Amerikos politinių mokslų
akademijos narė.
Hannah Arendt apdovanota Lesingo prizu (1959
m.), Emersono-Toro medaliu (1969 m.), Sonnigo premija už indėlį į
Europos civilizaciją (likus 8 mėnesiams iki mirties). Mirė
Niujorke.
