Kazys Binkis

Rašė įvairiais slapyvardžiais - populiariausias Alijošius, šiuo slapyvardžiu paskelbė satyrinių ir humoristinių eiliuotų pasakojimų ir feljetonų.

Gimė 1893 m. lapkričio 4 d. Gudelių sodžiuje, netoli Papilio miestelio Biržų apylinkėse. Buvo linksmas ir išdykęs vaikas kaimynų pravardžiuojamas „vėjavaikiu“.

1906 m. baigė 4 klases Biržų keturklasėje mokykloje, vėliau mokėsi mokytojų seminaruose ir kursuose Kaune ir Biržuose. 1912 m. atvyko į Vilnių, susipažino su lietuvių inteligentais, lankė garsių profesorių paskaitas. Vilniuje debiutavo kaip rašytojas žurnale „Vaivorykštė“.

Prasidėjus karui grįžo į Papilį, kur dirbo mokytoju.

1919 m. vėl grįžo į Vilnių, įsitraukė į politinę veiklą, aktyviai dalyvavo rengiant spektaklius.

Kaip laisvas klausytojas nuo 1920 m. studijavo Berlyne. Kazį Binkį nustebino dinamiškas ir gyvas miestas: bohemiškos kavinės, nematyti technikos stebuklai, pažintis su vokiečių avangardinio meno atstovais.

1920 m. Binkis išleido pirmąjį lyrikos rinkinį „Eilėraščiai“.

Nuo 1922 m. gyveno Kaune. Binkio bute rinkosi jaunų literatų draugija, vėliau sudariusi žurnalo „Keturi vėjai“ branduolį.

1923 m. pasirodė Kazio Binkio eilėraščių rinkinys „100 pavasarių“.

Kazio Binkio kūryba labai įvairi - jis mokėjo prisitaikyti prie skaitytojų auditorijos: rašė liaudyje išpopuliarėjusius eiliuotus feljetonus, kurie vėliau virto poemomis apie Tamošių Bekepurį, kriaučių Motiejų, Raulą keliauninką ir kitus.

Nuo 1928 m. Binkis rašė eilėraščius ir poemėles vaikams: „Meškeriotojas“, „Dirbk ir baiki“, „Kiškių sukilimas“ ir kt.

1937 m. Valstybės teatrui įteikė pjesę iš moksleivijos gyvenimo „Atžalynas“.

1921 m. vedė Pranę Adamonytę, su kuria susilaukė dviejų vaikų: dukters Eleonoros Binkytės ir sūnaus Gerardo Binkio. Po šešerių bendro gyvenimo metų, būdama 29-erių Pranė Binkienė mirė nuo plaučių uždegimo. 1929 m. Kazys Binkis vedė Sofiją Kudrevičiūtę-Nacevičienę, kuri turėjo dvi dukras iš pirmosios santuokos: Irutę ir Lilę Nacevičiūtes.

Kazys Binkis Antrojo pasaulinio karo metais savo bute su žmona Sofija slėpė žydus. Jiems po mirties suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai. Izraelio Jad Vašem muziejuje, Teisuolių alėjoje, pasodintas medis, skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei.

Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.