Lena Andersson

Mergina gyveno Švedijos sostinėje iki 1986-ųjų, o vėliau persikėlė gyventi į Torsbį, kur užsiėmė slidinėjimu ir net dalyvavo šios sporto rungties varžybose. Baigusi mokyklą, mergina Stokholmo universitete studijavo anglų ir vokiečių kalbas bei politikos mokslus. Po studijų vedė radijo laidas,  bendradarbiavo su spauda.

Šiandien Lena Andersson laikoma viena įdomiausių ir talentingiausių Švedijos apžvalgininkių. Ji savo tekstuose gilinasi į moters psichologiją, lyčių santykius, visuomenėje gajus stereotipus. Šios temos randa atgarsį ir jos romanuose apie moteris, kurie nėra klasikinės, svajingos meilės istorijos. Jos grožiniai tekstai tikroviški ir skaudūs, aprašantys nesumeluotas moterų patirtis bei išgyvenimus.

Lena Andersson pasakoja, kad jos kūrybos ir darbo tikslas yra paneigti prielaidas apie įgimtus, neišvengiamus lyčių skirtumus. Anot jos, visuomenei sunku paneigti ilgą laiką vyrų bei moterų elgseną formavusius lyčių vaidmenis, tačiau tiek vyrų, tiek moterų pasaulio suvokimas, temperamentas ir patirtys iš esmės nesiskiria.

Rašytoja pasakoja, kad jos žurnalistiniai tekstai neparemti žurnalistiniais metodais ar žurnalistinio darbo praktika, tai ne publicistika. Lena Andersson teigia rašanti kaip kritikė ir analitikė, jos tekstai labiau primena eseistiką. Anot rašytojos, bendradarbiavimas su spauda moko aštresnio, griežtesnio mąstymo ir atidumo žodžiams, tačiau apriboja galimybes kurti laisvą, neįpareigojančią grožinę literatūrą.

Lenos Andersson vardą Europoje išgarsino ir į lietuvių kalbą išverstas jos kūrinys „Estera. Romanas apie meilę“. Jame pasakojama apie intelektualios ir savarankiškos moters prisirišimą prie jos nemylinčio vyro. Romanas 2013 m. buvo apdovanotas literatūrine „Augusto“ premija.