Norman W. Walker

1910 m. šeima emigravo į Angliją.

Čia Normanas niekaip negalėjo rasti tinkamo darbo, jis vis dažniau galvojo apie savo verslą. Jis vedė, šeima augino dvi dukrytes. Normanas daug dirbo, o pinigų vis trūko. Normano sveikata labai pablogėjo ir gydytojas jam diagnozavo pervargimą. Jis patarė pasiimti metams atostogų ir išvykti į kaimą, daug vaikščioti, anksti eiti miegoti ir valgyti tą patį maistą, kurį valgo valstiečiai. Normanas iš vyko į Prancūzijos ūkį.


Apsistojęs pagyvenusių prancūzų poros namuose Normanas kartą pamatė, kaip šeimininkė skuta morkas, o jų sultys kaupiasi daržovių paviršiuje. Jis paprašė poros morkų, susmulkino jas ir išspaudė pirmąjį žmonijos istorijoje morkų sulčių puodelį.

Kitas 8 savaites Walkeris eksperimentavo spausdamas įvairių daržovių ir vaisių, kurie augo ūkyje, sultis. Naujas, stiprus skonis taip sužavėjo Normaną, kad jis per dieną išgerdavo iki 4 litrų šviežiai spaustų sulčių. Normanas atsigavo, sustiprėjo ir grįžo į miestą.


Jaunuolis kasdien gėrė žalių daržovių sultys ir toliau eksperimentavo su savo sveikata, įtraukdamas vis daugiau natūralių produktų. Normano jautėsi puikiai, buvo energingas ir sugalvojo verslo idėją.


Persikėlęs su savo šeima į Long Beach Kalifornijoje ir suradęs bendraminčių jis atidarė pirmąjį "Fresh Juice Bar". Verslas klestėjo ir netrukus paaiškėjo, kad vartotojai nori užsisakyti šviežių sulčių į namus.

Kai verslas jau buvo atnešęs nemažą pelną, sveikatos departamentas uždraudė padavinėti nepasterizuotas sultis ir baras buvo uždarytas.

Tačiau tuo metu Normanas jau sukūrė sulčiaspaudės modelį ir atidarė masinę sulčių gamybą Anaheimo mieste, Kalifornijoje. Nepaisant to, kad antrojo pasaulinio karo metu trūko plieno, sulčių gamyba nesustojo. Šis sulčiaspaudės modelis gaminamas iki šiol.


1940 m. Walkeris ir jo partneris nusprendė atidaryti savo sulčių gamyklą. Jis  nusipirkusi seną medvilnės perdirbimo pastatą Jutoje, tačiau idėjos nepavyko įgyvendinti dėl griežtų sanitarinių normų. Walkeris pardavė savo gamyklos dalį partneriui ir visą savo laiką skyrė "gyvojo" maisto teorijos populiarinimui.


Jis pradėjo laisti žurnalą  ir keletą metų vadovavo Arizonos ūkyje įkurtam sveikatingumo centrui. Vėliau tik rašė knygas, norėdamas perduoti savo žinias būsimoms kartoms.


1970-aisiais, eidama 80-uosius metus, mirė jo žmona Margaretė. Po kiek laiko Norman W. Walker susituokė antrą kartą. Po poros metų jaunoji žmona pagimdė sūnų - tai nustebino visuomenę. "Tai visiškai įrodo daržovių sulčių efektyvumą!" rašė laimingas 90-metis tėvas.


Iki paskutinių  gyvenimo dienų Walkeris laikėsi savo dietos ir iki gyvenimo pabaigos buvo puikios psichinės ir fizinės sveikatos.

Norman W. Walker mirė miegodamas savo namuose Arizonoje, jam buvo 99 metai. Vedos teigia, kad tokios mirties nusipelno tik dorybingiausi žmonės.