Peter Wohlleben

Suaugęs tapo girininku - baigė miškininkystės mokyklą ir 1987 m. įsidarbino Reino-Palatino regione miškininku.

Vos pradėjęs dirbti Peter Wohlleben piktinosi darbe naudojamomis priemonėmis ir metodais. Kaip pats yra minėjęs viename iš interviu, jo, kaip miškininko, pagrindinė užduotis buvo žymėti sveikus medžius – tam, kad jie būtų nukirsti medienai. Darbą aplinkosaugos srityje jis įsivaizdavo visiškai kitaip – kaip natūralių miškų išsaugojimą, jų ekosistemos puoselėjimą. Piktino gausus insekticidų ir kitų cheminių medžiagų naudojimas, nuolat miško paklotę naikinantys sunkvežimiai.

2006 m. Peter Wohlleben metė darbą valstybinėje miškų administracijoje. Dabar jis vadovauja aplinkai draugiškai Eifelio girininkijai, be to rūpinasi laidojimo mišku, kuriame įrengtas kolumbariumas. Vienas iš jo ilgalaikių tikslų - bandyti atkurti sengires.

Peter Wohlleben nepriskiria savęs hipiams ar kitoms subkultūroms, akcentuojančioms gamtos ir žmogaus vienybę. „Neapkabinu medžių ir su jais nesikalbu“, – šypsosi vyras. Jis mano, kad teisinga naudoti medieną šildymui ar baldų gamybai, tačiau būtina saugoti gamtą, rasti balansą, o ne teikti pirmenybę vartojimui.

Daugiametę miškų tyrinėjimo patirtį turintis Peter Wohlleben apie mišką kaip socialinį tinklą pasakoja knygoje „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Pirmą kartą knyga pasirodė 2015 m. Kai kas kritikavo autorių už tai, jos jis suteikia medžiams per daug žmogiškųjų savybių. Girininkas teigia, kad ši kritika teisinga, tačiau tokį kelią jis pasirinko dėl skaitytojų – juk daug paprasčiau suprasti daugybę biocheminių procesų, kai jie aiškinami pasinaudojant žmogiškai jausmais ir patirtimis.

Po metų pasirodė dar viena knyga - „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“. Ji taip pat sulaukė pasaulinės šlovės. 2019 m. žada naują knygą apie gamtą, ekosistemas ir balansą tarp gyvų organizmų.