Sonata Šulcė

Ji dirba Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, laisvu laiku rengia eksursijas po Vilnių ir bendradarbiauja su keliais žurnalais bei leidiniais - publikuoja ne tik tekstus apie istoriją ar kelionių įspūdžius, bet ir perskaitytų knygų recenzijas. Didelę laiko dalį archyvuose praleidžianti moteris kasdien rašo ir savo atradimais nori pasidalinti su kuo platesniu žmonių ratu.

Pasitikinti savimi ir užsispyrusi – tokiomis charakterio savybėmis gali pasigirti Sonata Šulcė. Dar būdama dešimtokė ji pasibeldė į vietinio Kupiškio laikraščio redakciją ir išrėžė norinti rašyti, nors neturėjo nė menkiausio supratimo apie žurnalistinį darbą.

Anot jos, atkaklumas labai praverčia profesinėje srityje. Ji įsitikinusi, kad humanitaras savo darbo vietą susikuria pats, todėl nuolat turi tobulėti ir ieškoti galimybių. Kartais tam reikia skaityti kalnus knygų, o rezultatas tėra vos keli sakiniai. Tačiau, kaip teigia Sonata Šulcė, jie tikrai bus įdomūs ir skaitytojai juos perskaitys su malonumu.

Kartu su vyru Vilhelmu moteris augina dukrelę Kotryną. Vyras – taip pat istorikas, tačiau po studijų persikvalifikavo ir tapo informacinių technologijų specialistu. Sonata teigia, kad be jo pagalbos ir rūpesčio neįsivaizduoja savo gyvenimo.
Mėgstamiausia Sonatos Šulcės Vilniaus vieta – Sapiegų rūmai Antakalnyje, ilgą laiką buvę uždari visuomenei. Šiandien licencijuoti gidai čia gali rengti iš anksto suplanuotas ekskursijas - rūmai pamažu atveriami visuomenei. Tačiau ne mažiau moteriai jaukus ir gimtasis kraštas – ypač senelių sodyba Mieliūnų kaime.

Jos vedamos ekskursijos ir plati kultūrinė veikla neliko nepastebėta – leidyklai pasiūlius, ji parengė knygą „Vilniaus istorijos: gidas po XVIII a. miestą“. Tai šiek tiek kitoks miesto gidas - jame atskleidžiamos anksčiau negirdėtos istorijos, kurias sujungia istorinės asmenybės, pastatai ir konkrečios istorinės datos.