Stephanie Rosenbloom

ji įsidarbino The New York Times ir dirba čia iki šiol. Pirmiausia buvo priimta kaip laisvai samdoma žurnalistė, informacijos rinkėja ir naujienų skyriaus asistentė. Tai turėjo būti laikinas darbas, kurio metu Stephanie Rosenbloom atsakinėjo į skambučius, sudarinėjo sąrašus ir užsiėmė kitais administraciniais darbais. Tačiau žingsnis po žingsnio ji ėmė rengti tekstus skirtingoms laikraščio skiltims.


Vėliau Stephanie buvo pasiūlyta nuolatinė darbo vieta naujienų skyriuje. Šis buvo atsakingas už „karštųjų naujienų“ publikavimą interneto portale – tuomet internetinė ir popierinė The New York Times versijos dar buvo lyg du atskiri pasauliai. Redaktoriai skatino Stephanie drąsiai siūlyti tekstų idėjas – taip ji įsitvirtino kaip autorė, vėliau pasirinko kelionių skiltį.

 

Prieš pradėdama dirbti žiniasklaidoje, Stephanie dirbo laisvalaikio pramogų industrijoje. Ji su komanda įrengdavo labirintus kukurūzų laukuose. Šiandien ji tikisi, kad jai pavyks užsidirbti iš knygų rašymo ir žurnalistikos, tačiau prisipažįsta, kad kartais, sėdėdama Times aikštėje esančiame dangoraižyje, norėtų persikelti į Ajovos kukurūzų laukus.


Stephanie Rosenbloom teigia, kad didžiausia dovana, kurią gauna kelionių rubrikos žurnalistas – galimybė pažinti pasaulį ir peržengti savo komforto ribas. Kelionėse sutikti nepažįstamieji tampa draugais, išmokstama naujų dalykų, įgyjama pasitikėjimo savimi ir, jei nusišypso sėkmė, neeilines pasaulio vietas galima pamatyti kartu su mylimu žmogumi. Moteris teigia, kad darbiniai reikalai netrukdo jai mėgautis įspūdžiais. Priešingai – įsipareigojimas kelionės įspūdžius paversti tekstu skatina užduoti klausimus, pastebėti smulkmenas ir atkreipti dėmesį į neįprastas detales. Taip kelionės patirtis sustiprėja šimteriopai.


Stephanie Rosenbloom pasakoja, kad grožinės literatūros kūrinius ji taip pat skaito kaip kelionių vadovus. Nuo Hemingvėjaus iki Murakami – visos knygos jai pirmiausia susijusios su vieta, kur vyksta knygos veiksmas.