Vita Morkūnienė

Dirbo laikraščio „Šiaulių kraštas“ korespondente. Moteris
nuo 1991 metų priklauso Lietuvos rašytojų sąjungai. Pirmoji jos knyga
pasirodė 2006 m. – tai buvo keleto pakartojimų sulaukusi knyga „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“.
2009 m. ji apdovanota Antano Macijausko premija už lietuvių kalbos ir
kultūros bei humanistinių vertybių sklaidą ir jų puoselėjimą.


Moteris teigia, kad knyga jai visuomet buvusi vertybė – jai sunku
atsisveikinti su kiekviena iš jų, kai namie pritrūksta lentynų ar
erdvės. Vitalija Morkūnienė įsitikinusi, kad knyga yra dialogo forma –
ji leidžia bendrauti su tais, kurių jau nebėra, apmąstyti jų gyvenimą ir
nuveiktus darbus. Ji norėtų, kad ir jos kūriniai jai išėjus suteiktų
tokią pat galimybę. Toks kontaktas autentiškesnis ir iškalbingesnis už 
fotoalbumą su nuotraukomis, įsitikinusi ji.


Nors šiandien geriausiai žinoma kaip tėvo Stanislovo biografė,
Vitalija Morkūnienė pripažįsta, kad jaunystėje nedrįsusi užkalbinti šio
neeilinio žmogaus – tik įrašinėjo ir žymėjosi kiekvieną jo ištartą žodį.
Vėliau juos sudėjo į bestseleriais tapusias knygas ir dalijasi su
skaitytojais. Vitalija Morkūnienė įsitikinusi, kad jos jau rado savo
skaitytojų ratą.


Vitalijos Morkūnienės tekstai profesionalūs, o į žmones ir pasaulį
ji žvelgia unikaliai bei savitai. Ar tai būtų apybraiža, ar interviu –
jie nestokoja aktualumo ir gylio ir pranoksta kasdienės žurnalistikos
standartus. Moters kūrybos išskirtinumą geriausiai atskleidžia jos
eseistika, kurioje kasdienė rutina evoliucionuoja į būties klausimų
nagrinėjimą, plačius apibendrinimus. Jos kalba vaizdinga ir savita, o
pasirinktas rašymo stilius atskleidžia ir literatūrinį talentą.

Šiuo metu Vitalija Morkūnienė gyvena ir dirba Šiauliuose.