Zeruya Shalev

Kai kurie fundamentalūs dalykai, Zeruya Shalev nuomone, nekinta – vyro ir žmonos konfliktas, pavydas tarp brolių. Nors technologijos žengia į priekį, žmonių emocijos išlieka tokios pat. Ir ne visada jos pasireiškia gražiausiu būdu. Zeruya Shalev džiaugiasi – tai rodo, kad žmogaus dvasia yra ypatinga, mūsų emocijos nesikeičia ir mes išsaugome žmogiškumą.

Zeruya Shalev savo kūriniuose analizuoja tamsiąsias žmogaus asmenybės puses. Tai nereiškia, kad moteris pasakojimas yra niūrus ar ji sąmoningai siekia destruktyvaus teksto poveikio. Atvirkščiai, neviltyje ji stengiasi įžvelgti galimybes: „Dėl krizių mano knygų veikėjai sustiprėja, išmoksta ką nors nauja ir nors knygoje nebūna laimingos pabaigos, jų laukia transformacija, subręsti padedantis pokytis, suteikiantis išminties ir atsakomybės. Visi pokyčiai suteikia stiprybės, nes neįprastose situacijose įveiktos kliūtys užgrūdina.“

2018 m. Zeruya Shalev viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur susitiko su skaitytojais ir pristatė lietuvių kalba išleistą savo knygą „Meilės gyvenimas“. Ji pasakoja, kad su mūsų šalimi ją sieja tolimi ryšiai – jos senelis gimė Vilniuje, tačiau 1910 m. paliko šalį, kurį laiką gyveno Rusijoje ir galiausiai išvyko į Izraelį. Nors Lietuvoje ji neturi giminių, jaučiasi šiek tiek lietuvė.
Moteris teigia, kad rašė šią knygą būdama ne pačios geriausios būklės – ji laukėsi, o pagimdžiusi nebuvo užtikrinta dėl savo ateities. Tuomet ji ir nusprendė, kad turi rašyti – prisimindama tą laikotarpį, ji teigia nežinanti, kaip jai pavyko tai padaryti per pusantrų metų. Kaip pasakoja Zeruya Shalev, tai – greičiausiai jos parašyta knyga.

Vos pasirodžiusi, knyga sukėlė nepasitenkinimą gimtajame Izraelyje, tradicijas ir religiją puoselėjančioje šalyje. Daliai skaitytojų – ypač vyresniosios kartos – atrodė, kad rašytoja atvirai kalba apie tai, kas turėtu būti tabu. Tačiau rašytoja tvirtai laikosi savo – atviros erotinės scenos nesiskiria nuo kitų romano epizodų ir yra neatsiejama pasakojimo dalis.

Zeruya Shalev su literatūros pasauliu supažindino tėvas, kuris buvo literatūros kritikas. Vos penkerių mergaitei jis skaitė Franzo Kafkos kūrinius, o vėliau jau ji pati atrado Virginia Woolf, Vladimirą Nabokovą ir Eleną Ferrante. Būtent juos rašytoja laiko savo įkvėpėjais ir mokytojais.