Uždaryti

NEMOKAMAS PRISTATYMAS į Omniva ir LP Express terminalus Lietuvoje
1001 knyga, kurią privalai perskaityti

-25%

1001 knyga, kurią privalai perskaityti

(4 įvertinimai/ų)
Pristatymo trukmė: 2 darbo dienos
NEMOKAMAS PRISTATYMAS į Omniva ir LP Express terminalus Lietuvoje
Leidėjas: Naujoji Rosma
Išleidimo metai: 2007
Formatas: 17x22, kieti viršeliai
Puslapių skaičius: 960
ISBN ar kodas: 9789955061816
PAVARTYTI KNYGĄ
Pirkite dabar!
Internetu: 24,99 €
Knygyne*: 32,99 €
Sutaupote: 8,00 € (25%)
Turime sandėlyje!
Greitas atsiėmimas Vilniuje

Anotacija

Ši solidi knyga "1001 knyga, kurią privalai perskaityti" - tai glaustas ir spalvingas pasaulio vaizduotę sužadinusių romanų bei autorių apibūdinimas.

Knygoje apžvelgiamos knygos, paliekančios įspūdį, - tai ir kritikų pripažinti kūriniai, ir nenuginčijami klasikos šedevrai. Tai eklektiškas įvairių šalių rašytojų, kritikų, mokslininkų ir žurnalistų komandos sudarytas rinkinys. Naujas požiūris į senąją klasiką ir vadovas, kaip nepasimesti milžiniškoje šiuolaikinėje grožinės literatūros rinkoje.

Čia rasite daugiau kaip 600 spalvotų knygų viršelių, frontispisų, plakatų ir kitokių su knygomis susijusių vaizdų kopijų, konkrečių romanų ir autorių citatų. Tai ideali knyga kiekvienam, mėgstančiam skaityti.

Iš anglų kalbos vertė Gintaras Kaminskas, Ieva Pukelytė, Virginija Savickienė

VISOS SERIJOS "1001" KNYGOS
1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą
1001 knyga, kurią privalai perskaityti
1001 sodas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą
1001 pastatas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą

Įvadas

Įvadas
Peter Boxall, vyriausiasis redaktorius

Nuo seno egzistuoja ryšys tarp mirties, pasakojimo ir skaičiaus 1001. Po kūrinio „Tūkstantis ir viena naktis" atsiradimo šis skaičius turi mistikos ir mirties atspalvį. „Nakties" pasakotoja Šachrazada visas pasakas karaliui seka tūkstantj ir vieną ilgą arabišką naktį, siekdama atitolinti mirtj. Kiekvieną naktj karalius ketina nužudyti ją, tačiau Šachrazada pateikia tokius kerinčius prozos fragmentus, jog jis priverstas palikti ją gyvą, kad kitą dieną galėtų pavogti iš jos dar vieną vakarą ir išgirsti dar vieną pabaigos neturintį bei įkvepiantį pasakojimą. Atviras ir nedalomas Šachrazados pasakojimas suteikia skaičiui 1001 matematinę didybę, reiškiančią begalybę arba beribiškumą. Žinoma šis skaičius siejasi ir su mirtina Šachrazados padėtimi. Jis simbolizuoja begalinę erdvę, tikslumą ir nepaprastą bei primygtinį glaustumą. Dėl to ir Šachrazados pasakojimai dažniausiai verčiami „Tūkstantis ir viena naktis", pabrėžiant neįprastą paties skaičiaus bendrumą su begalybe ir konkretumu, daugybe ir vienetu. Per visą tūkstančio ir vienos nakties laiką Šachrazada visuomet turėdavo gyventi ne daugiau kaip vieną naktj. Išblėsus vakarui mirtis tapdavo nuolatiniu palydovu, kiekvienai praeinančiai nakčiai suteikdavusi nepaprasto paskutinės akimirkos ryškumo, o visam tikroviškam ir vis labiau besiplėtojančiam kūriniui - neabejotiną artėjančios pabaigos atspalvį.

Sudarinėdamas 1001 knygos sąrašą aš pasijutau lyg būdamas Šachrazados paradokso gniaužtuose. Čia užsimenama, kad pasakojimas apie romaną yra ilgas ir raizgus užsiėmimas, kupinas nelauktų vingių ir neįtikėtinų šalutinių siužeto linijų. Iš pradžių atrodė, kad austi tokią daugiasluoksnę pasaką iš 1001 nuorodos yra milžiniška, galo neturinti užduotis. Žinoma, galutinis sąrašas, įtraukiant privalomus perskaityti romanus ir paliekant nuošalyje tuos, kuriuos galima palikti neperskaitytus, niekada negali būti sudarytas, lygiai kaip ir Šachrazados pasakojimai dar nesibaigė ir niekada nesibaigs, kol egzistuos žmonija. Visgi šio skaičiaus man nustatytos ribos yra negailestingos ir siauros. Tūkstantis ir vienas yra labai mažas skaičius tokio masto darbui atlikti. Kiekviena čia minima knyga turėjo išsikovoti kuklią savo vietelę, todėl visos jos yra pakrautos tam tikra energija ir siekia atrasti vietą literatūros pasaulyje. Kiekvienas romanas yra kūrinys, kurį privalote perskaityti per gyvenimą, iki mirties, nors mirtis visada tolima, ji yra neišvengiama, glūdinti kiekvienos akimirkos šešėliuose. Tai, ką privalu atlikti iki mirties, gali atrodyti kaip beprasmis siekis, tačiau tą turite daryti paskubomis, dabar pat.
Erdvės stoką ir suvaržymus galima pajusti visoje knygoje. Čia stengiamasi atskleisti kuo didesnę romanų įvairovę, jų išradingumą ir sąmojį, nuo pačių seniausių Ezopo, Ovidijaus ir Charitono kūrinių iki moderniausios M. Amiso, Don DeLilio ir M. Houellebecq'o literatūros. Romanas, kaip pabaigtas kūrinys, visada yra anapus mūsų suvokimo, nuleidžia būti galutinai susistemintas ir yra kažkas daugiau, nei paprasčiausia dalių suma. Iš tiesų, galima įrodinėti, kad romanas, kaip stabilus ir atpažįstamas reiškinys, apskritai neegzistuoja. Skaitytojai ir Kritikai nesutaria, kada gimė romanas, kaip forma. Nėra griežtų ribų, skiriančių romaną nuo apsakymo, apysakos, prozinės poemos, autobiografijos, liudytojo parodymų ar žurnalistikos, nuo pasakėčių, mitų ar legendų. Dar nėra aiškaus sutarimo dėl to, kaip niekam tikusį romaną atskirti nuo literatūros šedevro. Romanas, kaip forma ar struktūra, daugiau yra įkvepianti idėja, trumpam ir tik fragmentiškai suvokiama, idėja, sudaranti galimybę egzistuoti prozai, kuri savo ruožtu irgi yra fantazijos vaisius.

Čia siūlomas sąrašas nėra naujas kanonas, romano apibrėžimas ar visos įmanomos versijos. Greičiau jis egzistuoja prieštaravimų tarp išsamumo ir siaurumo sūkuryje. Šį sąrašą pagyvina pati romano dvasia, meilė pačiam romanui ir jo poveikiui, nors sąrašo tikslas nėra fiksuoti tą dvasią, įvertinti ją ar pateikti galutinę sampratą apie romaną. Grožinė proza turi tiek daug pavidalų ir skirtingų kalbų, persmelkia tiek daug tautų ir amžių, kad tokio tipo sąrašas visada išskirs, formuos ir deformuos tai, kas nebuvo į jį įtraukta. Užuot ginęsis nuo į jį nepatekusių knygų, jis siūlo trumpą romano istorijos apžvalgą. Knygą sudaro daugiau kaip šimto bendraautorių įrašai - tarptautinės skaitytojų bendruomenės, įskaitant kritikus, dėstytojus, romanų autorius, poetus ir apie literatūrą rašančius žurnalistus. Sąrašas paprastai kuriamas iš to, ką tie žmonės teigia apie dabartinį požiūrį į romaną. Todėl ši knyga atspindi šių dienų skaitytojų prioritetus, tam tikrą supratimą, kokios yra romano ištakos, ir savotišką skaitymo aistros rūšį. Tačiau viskas vyksta daugiau meilės įvairovei ir neišsemiamoms grožinės literatūros galimybėms dvasia, nei norint atskirti šedevrą nuo masių, pelus nuo grūdų. Ji kalba apie tūkstantį ir vieną kūrinį, kaip neišvengiamą būtinybę, kylančią iš nerimastingo žinojimo apie daugybę kitų minėtų kūrinių, apie kitus būtinus perskaityti romanus ir tai, koks trumpas gali pasirodyti pats ilgiausias pasakojimas, susidūręs su pasakojimo begalybe.

Ilgo ir trumpo, išsamaus ir glausto derinys šioje knygoje turbūt geriausiai matomas kiekviename atskirame jraše. Žinoma, gana keista parašyti tik 300 žodžių (vidutinis kiekvieno jrašo žodžių skaičius) apie tokj daugiasluoksni reiškinį kaip romanas. Net paties mažiausio prozos kūrinio, pavyzdžiui, Ch. R Gilman "he Yellovv Wallpaper" negalima apibūdinti trimis šimtais žodžių, nekalbant jau apie D. Richardson „Pilgrimage", S. Richardsono „Clarissa" arba M. Prousto „Prarasto laiko beieškant" - tūkstantį puslapių viršijančius romanus. Ką 300 žodžių gali padaryti tokių milžinų akivaizdoje? Toks klausimas nedavė man ramybės dar šio darbo pradžioje, tačiau „1001 knygai" nukeliavus į spaustuvę man pasirodė, kad kiekvieno įrašo glaustumas ir yra didžiausias knygos privalumas. įrašų tikslas nėra nei pateikti išsamią kiekvieno kūrinio kritiką, nei leisti mums pajusti prozos skonį, nei paprasčiausiai pasiūlyti glaustą siužeto konspektą. Kiekvienas įrašas lyg spaudžiant priešmirtinės išpažinties būtinybei atsako, kur slepiasi romano patrauklumo ištakos ir kas verčia mus būtinai perskaityti kiekvieną sąrašo kūrinį. Nėra jokios kitos formos, kuri, mano nuomone, galėtų pateikti tokį maldavimą dar veiksmingiau arba su dar stipresniu intensyvumu. Kalbėdamas su manimi apie tai, ko galima tikėtis iš šių įrašų, vienas bendraautoris išsakė mintį, apibendrinusią man šios knygos tikslą. Jis pasakė, kad kiekvieną įrašą galima suvokti kaip „mažytį įvykį", glaustą, bet kartu baigtinį skaitymo potyrį, atspindintį tam tikrą romano beribiškumą.

Dirbdamas su šia knyga sužinojau daug naujo apie romaną. Šis darbas man atskleidė, kokia užkrečiama yra meilė knygoms, kiek daug ji kelia susijaudinimo, draugystės ir malonumo. Tikiuosi, kad bent dalelę šio jaudulio, meilės ir draugiškumo pajus ir skaitytojai.

Keletas pastabų lietuviškam leidimui
Ne visi kūriniai, apie kuriuos rašoma „1001 knygoje, kurią privalai orskaityti per savo gyvenimą", yra išversti į lietuvių kalbą. Rengdami lietuvišką knygos leidimą pažymėjome, kuris kūrinys išleistas lietuviškai, o kuris - ne.
Nors "001 knyga..." versta iš anglų kalbos, visų veikalų (knygos, straipsniai ir t. t.) pavadinimai, jei jie nepublikuoti lietuviškai, pateikiami originalo kalba. Kiekvieno straipsnelio viršuje pateikiamas lietuviškas kūrinio pavadinimas, o šalia skliaustuose - originalus. Jei kūrinys neišleistas lietuvių kalba, tai po jo į lietuvių kalbą išversto pavadinimo rašoma žvaigždutė (*), o straipsnelyje vartojamas pavadinimas tik ta kalba, kuria darbas buvo parašytas.
Stengtasi pateikti lietuviškų leidimų vertėjus. Kiekviename straipsnelyje aprašomos knygos autoriaus vardas ir pavardė adaptuojami, o kitų straipsnelyje minimų asmenų vardai ir pavardės gramatinami.

Recenzija

Tai prilygo sensacijai - Lietuvoje pernai pasirodė knyga „1001 knyga, kurią privalai perskaityti per savo gyvenimą“. (Vyriausiasis redaktorius – Peteris Boxallis, išleido „Naujoji Rosma“, vertė Gintaras Kaminskas, Ieva Pukelytė, Virginija Savickienė). Net sunku patikėti, kad šiandieniniai leidėjai ryžtasi tokių knygų leidybai (su kuo juos kuo nuoširdžiausiai sveikinu), ir kad jie rizikuodami, pateikia mums nekomercišką, bet labai svarbią knygą! Jau knygos pradžioje P.Boxallis intriguodamas prisipažįsta, kad sudaryti šią knygą jį įkvėpė „Tūkstantis ir viena naktis“. Negana to, paaiškina, kad pasaulyje ši knyga plačiai aptarinėjama, vyksta diskusijos, verda aistros. Lietuvoje, kur nėra su kuo diskutuoti apie knygas, lieka diskutuoti su knygomis. Tai galėtų būti lietuvių leidėjų reklaminis šūkis šiam rinkiniui. O diskutuoti tikrai yra apie ką. Pačia geriausia šio žodžio prasme. Pavyzdžiui, kodėl viena knyga įtraukta į sąrašą, o kitos nėra? Kodėl, kodėl, kodėl? Tokia, pavadinkim, sukelianti diskusijas reakcija, - vienas iš didžiausių knygos privalumų. Kitas, kurį pažymi ir vyriausiasis knygos redaktorius, - tai nuolatinio bet kurio knygų mylėtojo siekis rasti dėmesio vertą knygą. O atradimų, kaip pats patyriau, tikrai esama. Pirmiausia lietuviškai jau išleistų knygų kategorijoje. Paradoksalu, bet didžioji dalis tokių knygų tikrai neguli knygynų lentynose, pilnose populiaraus šlamšto. Didžioji dalis į šį rinkinį įtrauktų knygų, išverstų į lietuvių kalbą, sunkiai aptinkamos net bibliotekose. Kodėl? Nes jos išleistos labai seniai ir jau nugrūstos į saugyklas, iš kurių ne taip lengva jas ištraukti. Trečias knygos privalumas – knygos pristatomos trumpai ir aiškiai. Ne liaupsinant, bet kiek galima informatyviau jas apžvelgiant. Kitaip sakant, argumentuojama, kodėl šią knygą verta kada nors perskaityti. Lietuvos leidėjai sudėjo žvaigždutes kaip prieš mokyklinį karnavalą puošiant eglutę ant knygų, kurios neišverstos į lietuvių kalbą. Sudėjo, aišku, negalvodami, kad pamačius knygą knygyne paprastas skaitytojas pastebės: taigi beveik nieko lietuviškai ir nėra, kam aš čia pirksiu tą knygą? Taip - situacija bloga. Bet žvaigždučių pridėta šiek tiek per daug... Suprantama, kad keletas knygų pasirodė po to, kai leidybai buvo paruoštas šis rinkinys, tačiau, kad lietuviškai nebūtų išversta J.W. von Goethe „Vilhelmo Meisterio mokymosi metai“ ir M. Cunningham „Tos valandos“? Taip pat žvaigždutėmis papuoštos ir tos knygos, kurios pasirodė lietuviškai tuo pačiu metu, kaip ir šis rinkinys, - tai M.Duras „Vicekonsulas“, J.Saramago „Rikardo Reiso mirties metai“, J.W. von Goethe’es „Sielų giminystė“, J.M.Caine‘o „Laiškanešys skambina du kartus“ ir dar viena knyga, kuri pažymėta žvaigždute, bet išleista komerciniais tikslais, todėl neįvardysiu. O dabar apie tai, kokia didžiausia šios knygos nauda. Pirmiausia joje įtraukti patys svarbiausi kūriniai, apie kuriuos žino visas pasaulis. Taigi net tie, kas nesupranta visiškai nieko apie literatūrą ir perka tik tas knygas, kurias perka kaimynai, pavyzdžiui: P.Coelho „Alchemiką“, (kodėl ši pasaka tokia populiari? Todėl, kad jos viršelis tokios pačios spalvos, kaip jas skaitančių moterų plaukų spalva), - gali pasižiūrėti, ką iš tiesų skaito ne kaimynai, o pasaulis. Pasaulis skaito ir P.Coelho knygas: dėl jau minėtų priežasčių, bet pasaulis neskaito masiškai tiek ir to, kas masiškai skaitoma Lietuvoje. Išimtys, patvirtinančios taisyklę, tik įrodo, kad Lietuvoje svarbios knygos neverčiamos. Neįmanoma atpasakoti ir aprašyti visų, į „privalomų“ perskaityti knygų sąrašą įtrauktų knygų, todėl geriausia - tiesiog dar kartą paakinti Lietuvos leidėjus, kuriems jokie autoritetai nieko nereiškia, kad reikia lietuviškai išversti J.K. Huysmanso „Atvirkščiai“ (A Rebours), „Pragare“ (La Bas) ir „Apleistas“ (En Rade). Ką aš ir rekomendavau. Taip pat - E. Bowen „Šiaurės link“(To the North), „Dienos kaitra“ (The Heat of the Day), „Eva Traut“ (Eva Trout). Arba kaip aš rekomendavau E. Bowen (The Collected Stories of Elizabeth Bowen). Taip pat – C. Pavese: kuo daugiau – tuo geriau. Taip pat – J. Rhys (mes neturim nieko lietuviškai!). Rekomenduočiau visą darbų rinktinę, kurią skaičiau angliškai. Taip pat – D. Leavitto „Prarastoji Kreino kalba“ (Lost Language of Cranes) ir naujus jo romanus! Taip pat – A. Perez-Reverte „Diuma klubą“ (En club Dumas) ir kuo daugiau jo romanų! Taip pat – I.Sinclairio „Orbitinis Londonas“ (London Orbital) ir kitas jo knygas! Taip pat – P. Ackroyd „Haksmuras“ (Hawksmoor) ir jo biografijas bei biografinius romanus! Taip pat – T. Pynchon „V.“, būtinai su „Ulisu“ lyginamą jo šedevrą „Traukos vaivorykštė“ (Gravity‘s Rainbow) ir naujausią romaną, kurio ieškokite patys. Ir galiausiai, skaitytojas turėtų paklausti: ar nors vieno lietuvio knyga pateko į privalomą visam pasauliui perskaityti 1001 knygos sąrašą? Taip! Ir už tai esame dėkingi Romainui Gary, kurio net dvi knygos pateko į šį rinkinį. Tai – „Aušros pažadas“, kurį susiprotėjo išleisti „Baltos lankos“ ir „Dangaus šaknys“ (Les Racines du ciel) – romanas atnešęs Lietuvoje gimusiam rašytojui pasaulinę šlovę, Gonkūrų premiją ir t.t. Bet vis dar neišverstas į lietuvių kalbą! Bravo! Lietuvos leidėjai tikrai išmano savo darbą. Vietoj šitos knygos išleidžiamos „Europietiškas auklėjimas“ ir „Gyvenimas dar prieš akis“, - pirmoji yra pirmoji autoriaus kūryboje ir viena prasčiausių jo knygų, antroji – apdovanota Gonkūrų premija, bet nėra tokia gili ir stipri, kaip „Aušros pažadas“. O neseniai mano kalbintas prancūzų rašytojas Philippas Bessonas apie Lietuvą žino tik iš dviejų Romaino Gary romanų – „Dangaus šaknys“ ir „Tavo bilietas daugiau negalioja“ (Au-delà de cette limite votre ticket n'est plus valable)… Apibendrinant galima pasakyti, kad mes mokame statyti paminklus ir garbinti čia gimusius pasaulinio garso žmones, bet nė velnio nemokam jų gerbti! Kaip ir čekų rašytojas Milanas Kundera, mes nežinome, kad Oskaras Milašius (Miloszas) laikė save lietuviu. Nežinome, kad Oscaras Wilde‘as visiems laikams yra įkalęs vieną geriausių savo epigramų: „Štai Moreasas – poetas, ir štai Milašius – poezija“. Užuot leidę Oskaro Milašiaus kūrybą, lietuvių leidėjai mieliau leidžia tokius būties juokintojus, kaip Kundera. Taip, taip, sakysite, kad jis labai talentingas: rankos moste sugeba įžvelgti nemirtingumą; ir aš visiškai su tuo sutinku – banalumas yra amžinas. „1001 knyga, kurią privalai perskaityti per savo gyvenimą“ – tai pirmoji knyga, nuo kurios reikėtų pradėti skaityti. Gal tada būtų mažiau nepakeliamo nuobodulio literatūros ir daugiau kūrinių, apie kuriuos gali pasakyti: tai pakeitė mano gyvenimą, o ne – velniop šitą lengvumą ir užmaršties skaitalus.
Skaityti daugiau Suskleisti

Atsiliepimai

2010 m. gruodžio 29 d.
Varna
Gal kandusis recenzijos autorius užuot ironizavęs užsiimtų tų kvailokų Lietuvos skaitytojų švietimu? Tai kur kas naudingiau nei šaipytis...
2008 m. vasario 11 d.
coolas
hahalol
2008 m. sausio 08 d.
Virginija
Taip pat teko vartyti, skaityti sia knyga (skolinausi). Sakyciau vertinga knygu (romanu) pasaulio ensiklopedija.
2007 m. lapkričio 10 d.
Rimas
Jau senai ieškojau leidinio, kuris padėtų susiorientuoti begalinėse knygynų lentynose. Šį įsigyjau. Super kokybė, iliustracijos, svoris:). Yra tikrai įdomių aprašymų ir darbų planas mūsų vertėjams (žvaigždutėmis pažymėtos neišverstos knygos - jų labai daug). Nustebino turinys - per gyvenimą neverta gaišti laiko nei su vienu Šekspyro, Homero kūriniu, ar, sakykim, Getės Faustu. Tuo tarpu, rekomenduotųjų sąraše net dvi markizo deSado knygos. Politiškai korektiškai įtraukti juodaodžių JAV rašytojų k
Parašykite atsiliepimą apie prekę!



Būtina įvertinti prekę


Iš viso prekių: 0
Kaina:
Krepšelis

Taip pat siūlome
Kambarinių augalų žinynas
Dorte Nissen
Internetu:
11,90 €
Knygyne*:
12,61 €
Lietuvos dendroflora
Mindaugas Navasaitis, Remigijus Ozolinčius, Domas Smaliukas, Jūratė Balevičienė
Internetu:
22,99 €
Knygyne*:
31,29 €
Magija
Jonas Ziemelis
Internetu:
2,39 €
Knygyne*:
2,99 €
Europos Sąjungos Buveinių direktyvos saugomos rūšys. Vadovas
Sudarė: Liutauras Raudonikis
Internetu:
4,29 €
Knygyne*:
4,49 €
Lietuvos rekordų knyga
Sudarė Vytautas Navaitis
Internetu:
4,99 €
Knygyne*:
14,99 €
1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą
Vyr. red. S. J. Schneider
Internetu:
24,99 €
Knygyne*:
34,39 €
Gėlės ant palangės: 650 kambarinių augalų. Priežiūra. Charakteristikos. Veislės
Sud. Angelika Throll
Internetu:
11,99 €
Knygyne*:
14,69 €
Stichijų akmenys
Marytė Kuodytė
Internetu:
15,93 €
Knygyne*:
17,37 €