Uždaryti

Gėlių Dievo motina

-74%

Gėlių Dievo motina

(0 įvertinimai/ų)
Pristatymo trukmė: 2 darbo dienos
Leidėjas: Kitos knygos
Išleidimo metai: 2011
Formatas: 14x20, minkšti viršeliai
Puslapių skaičius: 376
ISBN ar kodas: 9786094270444
SKAITYTI IŠTRAUKĄ
Pirkite dabar!
Internetu: 2,49 €
Knygyne*: 9,39 €
Sutaupote: 6,90 € (74%)
Turime sandėlyje
Vilniuje atsiimk po 15 min!

Anotacija

"Gėlių Dievo motina" (Notre-Dame des Fleurs, 1943) – debiutinis kontroversiškojo prancūzų rašytojo, dramaturgo ir poeto Jeano Genet romanas. Jame poetiškai ir kartu šokiruojamai perteiktas Paryžiaus dugno gyvenimas. Daugelis romano veikėjų – visuomenės užribyje atsidūrę homoseksualai ir nusikaltėliai, tarp kurių tuo metu gyveno ir pats autorius.
 
Romano regėjimai neatsiejami nuo seksualinių geidulių. Tai himnas vienatvei, pakylėjamai beveik iki religinio kulto. Jeanas-Paulis Sartre’as "Gėlių Dievo Motiną” vėliau pavadino "masturbacijos epu”. Paulis Valéry, perskaitęs romano rankraštį, pasakė, kad tai genijaus kūrinys, tačiau jį reikia sudeginti.
 
Kiekvieno knygos veikėjo veiksmus lydi erotika ir seksualinė ekstazė, bet šie potyriai yra persmelkti vienatvės ir bejėgiškumo jausmo mirties akivaizdoje. Bejėgiškumo suvokimas palėpėje greta Montmartro kapinių gyvenantį transvestitą paverčia didžiąja Šventąja, o jo meilužį, giljotinuoti nuteisiamą jaunuolį, –  ypatinga asmenybe vardu Gėlių Dievo Motina...
 
Šį kūrinį J. Genet pradėjo rašyti 1942-aisiais, kada už vagystę iš knygyno (norėjo nukniaukti tuo metu niekam nežinomo M. Prousto tomelį) buvo įkalintas trims mėnesiams. 1943-aisiais "Gėlių Dievo Motina" buvo atspausdinta 350 egz. tiražu ir išdalyta Paryžiaus homoseksualams kaip erotinė literatūra.
 
Jeanas Genet (1910–1986) – prancūzų rašytojas, dramaturgas ir poetas. Radikalus individualistas, griežtai neigęs visuotinai priimtas visuomenės elgesio normas. Už grotų praleido keturiolika metų – daugiausia už vagystes. Būtų praleidęs ir daugiau, tačiau 1943 m. jį iš kalėjimo išgelbėjo Jeanas Cocteau, pareiškęs, kad J. Genet yra aukščiausios prabos moralistas ir naujasis Rimbaud.
 
Literatūroje J. Genet išgarsėjo kaip marginalizuoto vagių, žudikų, plėšikų, homoseksualų ir prostitučių pasaulio pasiuntinys. Savo romanuose ir dramose jis ne tik kvestionuoja įtvirtintas moralines normas, bet ir jas perkuria, suteikdamas galimybę kitomis akimis pažvelgti į mus supantį pasaulį. J. Genet kūriniuose išdavystė tampa aukščiausiu moraliniu aktu, o žmogžudystė – sekso prisodrinta dorovingumo grimasa.
 
Žymiausi J. Genet kūriniai: poezijos rinkinys "Mirtininkas" (Le Condamné à mort, 1942), romanai "Gėlių Dievo motina" (Notre-Dame des Fleurs, 1943), "Rožės stebuklas” (Miracle de la rose, 1946), "Laidotuvių iškilmės" (Pompes funèbres, 1947), "Kerel" (Querelle de Brest, 1947), "Vagies dienoraštis" (Journal du Voleur, 1949), pjesės "Tarnaitės" (Les Bonnes, 1947), "Aukštoji priežiūra" (Haute surveillance, 1949).

Iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas

IŠTRAUKA

IŠTRAUKA

Šventoji buvo žavinga ir vis dėlto panėšėjo į visus tuos šventiškus valkatas, nekasdieniškų reginių ir meniškų vizijų medžiotojus, gražuolius lošėjus, tempiančius paskui save visą neišvengiamą magiškųjų miestų šlamštą. Jie vos krusteli, – pasitaiso kaklaraištį ar nukrato cigaretės pelenus, – o, rodos, į darbą paleidžia lošimo automatą. Šventoji į mazgą rišo miego arterijas. Jos žavesys buvo nenumaldomas. Jei viskas priklausytų nuo manęs, paversčiau ją lemtinguoju herojumi, tokiu, koks man labai patinka. Lemtingasis reiškia sprendžiantis likimus tų, kurie į jį žiūri apstulbę. Jos klubai būtų akmeniniai, skruostai lygūs ir žvilgantys, akių vokai sunkūs, o pagoniški keliai tokie vaiskūs, kad juose atsispindėtų mąslūs nusiminusių mistikų veidai. Iš jos atimčiau visą jausmingumą. Tebūnie jinai ledinė statula. Bet aš puikiai žinau, kad vargšas Demiurgas yra priverstas kurti pagal savo paveikslą ir kad Liuciferio jis nesukūrė. Savo kameroj pamažu turiu perteikti kūno virpulį granitui. Aš ilgam pasiliksiu vienas su juo ir priversiu jį justi mano kvėpavimą ir mano bezdalus, iškilmingus arba saldžius bezdalus. Ir visą tą laiką, kol rašysiu šią knygą, kad nesuakmenėtų po truputėlį maitinčiau Šventąją savo kančiomis, palengva ją vaduočiau iš blogio ir galiausiai paėmęs už rankos nuvesčiau į šventumą.

Recenzija

Recenzijos autorius: Mindaugas Peleckis, www.mpeleckis.eu
Tai – antroji Jeano Genet (1910–1986) knyga lietuvių kalba (pirmąją –­­ romaną „Vagies dienoraštis“ –­­ 1997 m. išleido „Charibdė“). Autorius ir su purvu maišytas (François Mauriacas jo kūrybą vadino „ekskrementine“), ir į padanges keltas (Jeanas Cocteau, Jean-Pau­lis Sartre’as jį vadino „moralistu“, Jacques’as Derrida apie J. Genet rašė knygoje „Glas“). Nebijantiems jokių draudimų, J. Genet knygos gali būti atradimas, įdomios įžvalgos ir skaudūs patyrimai perteikiami itin subtiliai, meniškai.

Pirmąjį romaną „Gėlių Dievo motina“ („Notre Dame des Fleurs“, 1942–1943) J. Genet pradėjo rašyti tada, kai iš knygyno pavogęs Marcelio Prousto knygą tris mėnesius kalėjo. „Le Monde“ šią knygą įtraukė į įsimintiniausių knygų šimtuką (85 vieta). Romano siužetas – apie Šventąją (Divine), „gėjų mergaitę“, kuri(s) mirė nuo tuberkuliozės ir buvo kanonizuota(s). Kitas knygos herojus –­ Meilutis į namus parsiveda žudiką, vadinamą „Gėlių Dievo motina“. J. Genet nevengia atviros homoerotikos, čia visos anksčiau žinotos vertybės sumaišomos, o didžiausia jų tampa išdavystė. Seksas, žudynės, gėjų prostitucija. Tai nėra pornografinis kūrinys, tai – meno šedevras, dedikuotas 1939 m. mirties bausme nuteistam ir nubaustam žudikui Maurice’ui Pilorge’ui („Jei ne Mirosas Piloržas, kurio mirtis visiems laikams užnuodijo mano gyvenimą, šios knygos nebūčiau parašęs. Skiriu jo atminimui. J. G.“, p. 7).

Romanas padarė didžiulę įtaką bitnikams – jiems patiko laisva, poetiška J. Genet kalba, kurioje netrūko ir žargono. Jis padarė įtaką ir kai kuriems muzikantams –­­ grupėms „Death in June“, „The Pogues“, „Placebo“, „Cocorosie“, „Sopor Aeternus and the Ensemble of Shadows“, Pete’ui Doherty.

Kuo įdomus prostitutas, nusikaltėlis, bet genialus rašytojas? Aksiologiniu vertinimu. Jo tarsi tyčia sumaišyta vertybių skalė pateikiama su lengva ironija, kurią ne iš karto pavyksta perprasti. J. Genet aiškina blogio estezę, nusikaltėlius paverčia ikonomis, šlovina neištikimybę. Jis, tarsi požemio karalijos pasiuntinys, savo darbais parodo, koks pragaras gali būti gyvenimas, jei laikytumėmės minėtų vertybių. J. Genet buvo prieš karą, rasizmą, gynė palestiniečius („Kai jie turės savo valstybę, tada jų nebepalaikysiu“).

Kas nebijo homoerotinės simbolikos ir genialios J. Genet ironijos („Šventoji apie save: - Aukštoji Pederastijos dama.“, p. 354), suras šiame romane sunkias žmogaus, gyvenančio šio pasaulio kalėjime, laisvės paieškas. „Laisvas, vadinasi, išsiųstas pas gyvuosius“ (p. 370).


Skaityti daugiau Suskleisti
Parašykite atsiliepimą apie prekę!



Būtina įvertinti prekę


Iš viso prekių: 0
Kaina:
Krepšelis

Taip pat siūlome
Cipora
Marek Halter
Internetu:
2,99 €
Knygyne*:
9,53 €
Sara
Marek Halter
Internetu:
1,99 €
Knygyne*:
9,53 €
Hektoras ir Bernardas
Rein Raud
Internetu:
4,69 €
Knygyne*:
7,39 €
Tibeto sūnus
Eliot Pattison
Internetu:
4,99 €
Knygyne*:
6,37 €
Žvaigždė, vardu Henris
Roddy Doyle
Internetu:
1,73 €
Knygyne*:
10,35 €
Agnesė
Peter Stamm
2,87 €
Gnomai
Harold Pinter
Internetu:
1,99 €
Knygyne*:
7,07 €
Akmenų dovana (Žaltvykslės kolekcija)
Jim Crace
Internetu:
3,99 €
Knygyne*:
4,99 €
Egzorcistas (Žaltvykslės kolekcija)
William Peter Blatty
4,60 €