Uždaryti

Kulkosvaidžius paruošt!

-67%

Kulkosvaidžius paruošt!

(0 įvertinimai/ų)
Pristatymo trukmė: 1 darbo diena
Leidėjas: Vox Altera
Išleidimo metai: 2011
Formatas: 16x24, minkšti viršeliai
Puslapių skaičius: 262
ISBN ar kodas: 9786099511962
Pirkite dabar!
Internetu: 3,29 €
Knygyne*: 9,79 €
Sutaupote: 6,50 € (67%)
Turime sandėlyje
Vilniuje atsiimk po 15 min!

Anotacija

Jauno amerikiečių kulkosvaidininko beletrizuotuose atsiminimuose "Kulkosvaidžius paruošt!" gyvai atsiskleidžia kareivio gyvenimas Vietname 1968 metais.

Skaitytojas lydi nedidelį jūrų pėstininkų būrį, be pabaigos klajojantį po džiungles ir ieškantį Vietkongo partizanų. Gniuždantis drėgmės prisotintas karštis, milžiniškas fizinis krūvis, nuolatinė įtampa ir susirėmimai su priešu, nuolatinės kovos draugų žūtys kliudžius savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir per susišaudymus su vietnamiečiais, karo primetami nelengvi sprendimai greitai išsklaido karių pradinį entuziazmą.
Autorius įtaigiai perteikia patirtus jausmus - baimę, kartėlį, pyktį, sielvartą, leidžia iš arčiau susipažinti su karių ribinėse situacijose mintimis bei išgyvenimais.

Knygos ištrauka

Niekas nepratarė nė žodžio. Luktelėjome, kol saulė nusileis, ir tik tada išsidėstėme pasalai. Tamsūs, grėsmingi kalnai, dengiami vešlios džiunglių lapijos, pakankamai tankios, kad paslėptų ištisą Šiaurės Vietnamo armiją, stebėjo kiekvieną mūsų judesį. Šauliai sugulė už medžių gretos už dviejų šimtų metrų nuo kalnų papėdės sandūros su lygiais ryžių laukais. Kulkosvaidį pastatėme už šimto penkiasdešimties metrų nuo kalnų ir kairėje nuo šaulių.

Tai turėjo būti vadovėlinė L pavidalo pasala, kurios mokėmės Šiaurės Karolinoje. Ant popieriaus atrodė puikiai. Tik viena problemėlė: jei gukai pasirodys iš kitos pusės, virsime trąšomis. Pradėjau melstis. Vaizdingai ir karčiai aiškinau Dievui, kokias įstabiais darbais galėčiau prisidėti prie visuomenės gerovės, jei nevirsčiau trąša. Mano malda buvo kupina ir vaizduotės, ir kartėlio. Nemanau, jog ji Dievui padarė įspūdį. Iš kažkur išniręs Greitasis Erelis maldą nutraukė.

– Merfas (Murph) ir Mak Kvinas (McQeen) įsitaisys kairėje, kad pridengtų ugnimi. Nepradėk šaudyti, kol jie nepasieks ryžių lauko vidurio.

Vadas nusisuko ir pranyko tamsoje lygiai taip tyliai, kaip ir pasirodė. Merfas ir Mak Kvinas nervinosi. Būti paskirtam netoli kulkosvaidžio laikyta „sumauta užduotimi“. Jie pasislinko kelis metrus į šalį ir, neištarę nė žodžio, įsikūrė. Po kelių minučių pasislinko dar toliau nuo mūsų. Neužsigavome. Visi žinojo: į kulkosvaidį priešas taikysis pirmiausia, nes jo traseriai padarys jį vieninteliu matomu taikiniu.

– Čanai, – sušnibždėjau, – nekenčiu tų traserių!

Jis pažvelgė į mane ir palenkė galvą.

– Bet kodėl, Džonai?

Ir toliau komiškai tęsė, tarsi cituodamas iš Jūrų pėstininkų korpuso vadovėlio:

– Trasuojančios kulkos yra neišvengiamas blogis. Jos parodo priešo taikinius šauliams ir priešo pozicijas naikintuvų pilotams arba sraigtasparniams, stebintiems mūšį iš viršaus.

– O, dabar jaučiuosi kur kas geriau. Bet būtų dar smagiau, jei tie traseriai nevirstų skaisčia auksine strėle, rodančia tiesiai į mano mylimą „aš“.

Visiškai sutemo. Negalėjau įžiūrėti net savo ištiestos rankos. Oras atrodė tirštas. Man nepatiko, kad negaliu matyti. Į mano prakaituotą veidą dvelktelėjo retas, malonus vėjelis. Staiga iš už debesies išlindo ir kraštovaizdį apšvietė mėnulis. Dabar mačiau visą taką iki kalnų. „Aš pasiruošęs“, – pagalvojau.

Čanas sujunginėjo šovinių juostas ir, saugodamas nuo purvo, krovė ant mano kuprinės. Dar kartą greitai apžiūrėjo savo M16, susidėjo po ranka dėtuves ir ėmė atlenkinėti granatų žiedų kaiščius. Tai man priminė, jog turiu padaryti tą patį.

Pirmosios dvi gražios mėnesėtos nakties valandos praslinko, kaip visada, monotoniškai. Skruzdėlėms ir moskitams tapau vidurnakčio užkandžiu. Priešpilnis mėnulis sklendė per nedidelius perregimus debesis, nutvieksdamas platų, lygų ryžių lauką. Kalnų viršūnės tamsiai melsvo dangaus fone atrodė juodos, bloga lemiančios. Čanas pasislinko prie manęs ir ištiesė savo gertuvę.

– Ar dar turi to Halazone Kool-Aid gėrimo? – sušnibždėjo jis.

Man nespėjus atsakyti, Čanas sustingo kaip kąsti pasirengęs šuo. Akys plačiai išsprogo. Nuobodulį, lyg tylus pavojaus signalas, perskrodė įtampa. Nugaros skausmai, kuriais ketinau pasiskųsti, išnyko. Mano kraują siurbę moskitai dingo. Kūnas įsitempė.

Iš visų jėgų stengiausi įžiūrėti, į ką kalnų kryptimi taikėsi Čanas. Vos įžvelgiamas tamsus pavidalas pradėjo judėti. Iš medžių už pirmojo išlindo dar vienas. Jie, regis, slinko už šimto dvidešimt metrų į kairę nuo mūsų ir už dvidešimties priešais mus. Išniro trečia tamsi figūra. Paskui ketvirta. Vidurius susuko. Užpakalio raumenis sutraukė mėšlungis. Pasiverčiau, kad ištiesinčiau koją.

– Čanai, patikrink amuniciją, greitai.

Jis nuleido savo šautuvą ir apžiūrėjo, ar šovinių juostos kur nors nepersisukusios. Prakaito lašai nuo kaktos ant smakro lašėjo greičiau, negu spėjau valytis. Čano veidas mėnulio šviesoje blizgėjo nedideliais prakaito rutuliukais. Prieš save jis ėmė krauti granatas. Paskui prisidengė burną ir sušnibždėjo:

– Ar dar matai juos?

– Taip. Tikiuosi, tie pašlemėkai šalia mūsų irgi juos mato.

Pasilenkiau į kairę šaulių pusėn ir delnu prisidengęs burną kuo tyliau pašaukiau:

– Psst, ar matote juos?

Praslinko kelios sekundės. Jokio atsako.

– Čanai, tie puspročiai miega!

Prabėgo dar kelios sekundės. Tyla. Nesigirdi net knarkimo.

– Taip, dabar juos matome!

Man palengvėjo. Čanas pažvelgė į mane, pavartė akimis ir sunkiai atsiduso.

– Nepridėk į kelnes!

Mano delnai suprakaitavo. Pamėginau atsisegti .45 pistoleto dėklą. Rankos kone mėšlungiškai virpėjo. Čanas kumštelėjo man šnairuodamas.

– Tikiuosi, nemanai, kad jie taip priartės?

– Labai viliuosi, kad ne. Nemanau, jog tas kalės vaikas veikia.

Neramiai vienas į kitą dėbtelėjome, suvokę ką tik pasakytus žodžius. Akylai stebėdamas skubiai sukalbėjau maldą. Keturiasdešimt metrų iki mūsų šešėliai virto keturiais artėjančiais vyrais. Kulkosvaidžio taikikliu lydėjau pirmąjį, pirštą nuėmęs nuo nuleistuko. Per ankstyvas spūstelėjimas galėjo lemti mūsų visų žūtį. Akies krašteliu pastebėjau didesnį judėjimą, daugiau šešėlių. Sūrus perštintis prakaitas skverbėsi į akis. Šešėlių linija vis ilgėjo. Pūslė, rodėsi, tuojau sprogs. Šešėlių kolona vis tįso ir artėjo. „Nieko nebus, prišlapinsiu kelnes“, – pagalvojau.

Už dvidešimties metrų priešais mus, pasilenkę ir dairydamiesi į visas puses, tartum per kiaušinius slinko keturi gukai, sudarantys kolonos smaigalį. Mėnulis išryškino jų kamštinius šalmus. Reguliariosios Šiaurės Vietnamo armijos kareiviai. Jiems slenkant pro mus, negalėjau prakvėpuoti. Pradėjau gaudyti orą. Užsidengiau veidą ranka, kad neišleisčiau garso. Kaip koks kvailys, buvau sulaikęs kvėpavimą. Čanas man niukstelėjo netardamas nė žodžio. Pakeltu nykščiu parodžiau, kad viskas gerai, bet norėjau pripažinti, jog elgiausi kvailai.

Dar daugiau šešėlių. Mėnulis maudė kraštovaizdį nejaukia melsva šviesa. Man vienu metu buvo ir karšta, ir šalta, pylė prakaitas. Čanas pirmą pusmetrį šovinių juostos prilaikė kaire ranka, į dešinį petį įsirėmęs M16. Jo dilbis ėmė trūkčioti, tarsi raumenis būtų sutraukęs mėšlungis. Man tai nepatiko. Per ankstyvas šūvis galėjo reikšti mūsų žūtį.

Keturis smaigalyje einančius šiaurės vietnamiečius dabar nuo šaulių linijos skyrė dvidešimt metrų, o kolona vis dar niro iš krūmų kalno papėdėje. Įprastinis džiunglių vabzdžių čirškesys liovėsi. Girdėjau, kaip mano širdis tvinksi ausyse.

Čanas paleido šautuvą, įkišo ranką į vieną iš kelnių didelių kišenių ir ištraukė nedidelę alyvos skardinę. Pradėjo spausti ją ant M60 vamzdžio, pašnibždėdamas man taip tyliai, kad nugirdau tik du žodžius: „… ištisa kuopa“.

Bijojau atsakyti, bijojau, kad galiu ne tik sušnabždėti, bet ir kostelėti ar nusičiaudėti, o tada mums galas. Galvoje šmėstelėjo prisiminimai, kokių sankcijų susilaukėme pliaukštelėję smėlio blusą naujokų stovykloje. Instruktorius tada pasakė, kad dėl to triukšmo žuvo visas būrys. Dieve, net apmokymai Peris Ailende ėmė atrodyti prasmingi. Supratau, jog esu kaip reikiant įklimpęs.

Šešėlių iš kalno papėdės vis daugėjo. Kas antras vyras kolonoje ėjo pusiau pasilenkęs, slegiamas didžiulių kuprinių svorio. Vyrai tarp nešikų žingsniavo tiesesni, nešdamiesi mažesnes kuprines ir šautuvus. Prieš mano akis slinko tiekimo vilkstinė. Ją ir ištiks atmoka, ilgai laukta atmoka.

Vidurius vis dar suko. Po kelių sekundžių nužudysiu daugybę žmonių. Mano pilvas sumykė, paskui sugriaudė taip garsiai, kad tikriausiai girdėjosi iki Hanojaus. Burnoje atsirado sūrokas skonis. Norėjau išspjauti, bet trūko seilių. Smaugė abejonės. Penkiolika mūsų iš pasalų turėjome užklupti gukų koloną, kurios galo nesimatė. Nuo sprando iki nugarkaulio galo perbėgo smarkus drebulys.

Blūp! Semo M79! Paspaudžiau nuleistuką. Pliūptelėjo oranžiniai traseriai. Mano pirmasis taikinys bloškėsi aukštielninkas mosikuodamas rankomis ir kojomis. Regis, amžinybę laikiau nuspaudęs nuleistuką. Nuo ryžių lauko atsklido paklaikę klyksmai, perskrosdami net sprogimus. Klyksmus daugiau jaučiau negu girdėjau. Šiaurės vietnamiečiai ropodami ieškojo priedangos, kurios ten nebuvo. Kai kurie, sprukdami nuo kulkosvaidžio ugnies, įsirėžė tiesiai į M16 liniją, kiti, buvę kolonos priekyje, traukėsi į M60 kulkų krušą.

Kulkosvaidį pasukau nuo kolonos pradžios į kalnų papėdę. Fosforiniai traserių smaigaliai atskildavo nuo kulkų ir, suradę taikinį, sušnypšdavo kaip miniatiūrinės bengališkos ugnys.

Čanas, kiek išgali, greičiau keitė šautuvo dėtuves. M60 vamzdis ėmė žėruoti raudonai, paskui baltai. Mane palaikė adrenalinas ir baimė. Visas kūnas vibravo ginklo ritmu: susivienijau su ginklu, ir mes kartu žudėme. Į ryžių lauką paleidus dar šimtą šovinių, nuo nepertraukiamo šaudymo vamzdis tapo kone perregimas. Net dienos šviesos lempa nebūtų galėjusi geriau išduoti mano pozicijos už žėrintį nuo karščio vamzdį. Žinojau, kad jis gali išsilydyti ir užsikirsti, bet niekaip negalėjau sustoti. Jaučiausi kaip per savo pirmąsias muštynes, bijojau liautis mojavęs kumščiais, kad smūgio nesulaukčiau pats.

Čanas numetė šautuvą ir ėmė karštligiškai prilaikyti šaudmenų juostą abiem rankom. Ritmingai, kone automatiniu režimu, sproginėjo Semo M79 granatos. Užtaisinėjo jis neįtikėtinai sparčiai. Blūperio granatų sprogimus sporadiškai nustelbdavo garsesni, galingesni mūsų ir kiniškų granatų sprogimai. Greitos M16 papliūpos su lėtesniu, galingesniu AK poškėjimu susiliejo į beprotiško chaoso chorą.

Ryžių lauką prarijo visiška sumaištis. Keli šiaurės vietnamiečiai atsišaudė. Kiti tempė sužeistuosius ir žuvusiuosius į saugų kalnų prieglobstį. Į tamsų dangų lanku virš ryžių lauko nušnypštė signalinė raketa, pokštelėjusi išsiskleidė į mažytę saulę ir nusklendė žemyn. Viskas nušvito. Miniatiūrinė raudona saulė kruvinam vaizdui suteikė 3D efektą.

Čanas suklykė ir griebėsi šautuvo. Šokčiodami ir vingiuodami mūsų link dūmė trys gukai, savižudiška ataka mėginantys nutildyti kulkosvaidį. Spiegdami šaudė automatinėmis serijomis, aplink mus biro kulkos. Tarsi spragsinčiu lazerio spinduliu perbraukiau traserių srautu iš kairės į dešinę. Priešais per tris metrus sprogo kiniška granata, baltu blyksniu atimdama iš manęs naktinį matymą. Atlekiančios kulkos į akis ir burną svaidė žemę. Vamzdis išsilydė, kulkosvaidis užsikirto. Tamsą raižęs lazeris sustojo kartu su mano kvėpavimu.

Kaip girtas ėmiau graibytis savo pistoleto. Akyse atsirado dėmės. Girdėjau, kaip šaudė Čanas. Vyrai kairėje atidengė automatinę ugnį. Pro dėmes įžiūrėjau neryškius dviejų vyrų pavidalus už dešimties metrų. Jų galvos trūktelėjo atgal kaip prastai valdomų lėlių, o kojos, nežinodamos, kad viršutinė dalis jau negyva, sulinko paskutinės.

Tyla. Garsiausia tyla mano gyvenime. Širdis varė kvapą laukan greičiau, negu spėdavau įkvėpti. Parako dūmų persunktame ore kraujo troškimas išsisklaidė. Atmoka. Dirgesys virto nuovargiu… Čanas…

Parašykite atsiliepimą apie prekę!



Būtina įvertinti prekę


Iš viso prekių: 0
Kaina:
Krepšelis

Taip pat siūlome
Napoleono armijos seržanto Burgonės atsiminimai
Internetu:
6,60 €
Knygyne*:
8,59 €
Tremtinės Onos istorija
Renata Bernotienė
4,11 €
Atsimainymo kalnas
Vladas Pupšys
5,75 €
Ana Frank dienoraštis
Ana Frank
Internetu:
8,69 €
Knygyne*:
9,99 €
Kraujo krešulys
Jake Scott
Internetu:
3,29 €
Knygyne*:
9,59 €
Trispalvio Erelio skrydis. Eskadrono "Erelis-02" misija Afganistane 2002-2003
Ernestas Kuckailis
Internetu:
3,29 €
Knygyne*:
7,59 €
Operacijoje "Irako laisvė"
Sigitas Maliauskas
Internetu:
3,29 €
Knygyne*:
8,49 €
Legionas - mūsų tėvynė
Žilvaras Braznauskas
Internetu:
8,39 €
Knygyne*:
9,99 €
Pavasarį paukščiai sugrįžta
Ernestas Kuckailis
Internetu:
8,39 €
Knygyne*:
14,19 €
Mirties šokis Berlyne
Helmunt Altner
Internetu:
8,39 €
Knygyne*:
10,59 €