Lietuvos muzikologija T. 10

„Lietuvos muzikologijos“ X tomas žymi simbolinę sukaktį, kurią „Lietuvos muzikologija“ pasitinka, būdama tarp Lietuvos mokslinių žurnalų. Šis periodinis leidinys peržengė lokalaus mokslo ribas ir yra įtrauktas į tarptautines mokslinių duomenų bazes (Humanities International Index; Humanities International Complete; British Humanities Index; MLA International Bibliography; RILM Abstracts of Music Literature).
X tome naujas temas ir jų gvildenimo diskursus pateikia trys jaunosios kartos muzikologės. Indra Karklytė gilinasi į XX a. pirmojoje pusėje susiformavusią estetinę-stilistinę mašinizmo idiomą, arba muzikos kryptį, kuriai būdingi technologijų paskatinti įvaizdžiai. Straipsnyje analizuojama vadinamojo mašinistinio komplekso –­ muzikos kalbos elementų, būdingų emb­leminių kompozicijų stilistikai, sistema. Nagrinėdama „nedvylikos sistemų“ sklaidą, XX a. mikrointervalinės ir spektrinės kompozicijos bruožus, Vitalija Mockutė aiškina istorines ir teorines šių procesų prielaidas, įvardija spektralizmo ypatumus. Alto tembro semantikos atodangas (nuo Hectoro Berliozo iki Alfredo Schnittke’s) apžvelgia Zita Abramavičiūtė.