Nevieniša vienatvė

LABAI patiko. Žiauriai. O pabaiga apskritai labai suintrigavo. Jei tolimesnės Tavo knygos bus tokios pat geros, sukalsiu joms atskirą lentyną :D

Per daug vulgarumo, detalių scenų. Neskanu.

Knyga tikrai sužavėjo, vertinu 100-tuku! Pradėjus skaityti norėjosi skaityti toliau ir sužinoti kas kaip bus..knyga tikrai labai gerai ir lengvai skaitosi.. Labiausiai ir netgi iki dabar istrigo man žodžiai "Žmogui reikia ne pritapti, o tapti". Rekomendavau draugėms ir sakiau, kad nepasigailės!

Jau senokai perskaičiau tik vis neprisiruošiau parašyti komentaro :D Knyga tikrai labaiii patiko, tiesiog per dieną ją prarijau. Įtraukė originalus Genfro pasaulis, jo istorija ir mąstymas... Prašau, nenustok rašyti ir kurti, turi tam talentą. Sėkmės rašant naujausią knygą ^_^

Oho! Knyga kazkas tokio. Palikai mane be zodziu. Tai pirma turbut tokia sukrecianti knyga mano gyvenime. Vietomis tikrai slykstejausi ir sakiau, kad knyga per stipri, bet jos padet i sali neisejo. Wow. Ir siaip man labai patiko knygos pabaiga, viskas aisku pasidare. Na tikrai pasistengei :) buvo labai idomu

Knyga tikrai nustebino, gerąja prasme. Siužetas įtraukė, kartais galbūt net per daug, kadangi tekdavo padėti knygą į šalį ir atsikvėpti. Siužeto vingiai nekartą privertė šiurpuliukus lakstyti po nugarą. Istorija, matosi, gerai apgalvota.
Knygos tikrai nerekomenduočiau tiems, kam nepatinka detalios smurto ar sekso scenos. Bet tiems, kas šias scenas "perneša", tikrai siūlyčiau paskaityti.

Puikus jausmas pagaliau vėl skaityti ne mokslinę literatūrą, pagaliau skaityti labiau dėl to, kad noriu, o ne dėl to, kad reikia. Tik gaila, kad tokie malonumai greit baigiasi kartu su knygos puslapiais. Knyga antroji, bet nustebino nemažiau nei pirmasis romanas. Taip pat įtraukė, nors turiu sutikti tikrai "ne cukrinė literatūra" (kaip pats autorius teigia), bet turi savotiško žavesio. Nors "Nevieniša vienatvė" visgi labiau šokiruojanti, retkarčiais skaičiau netgi susiraukusi, jausdama šleikštulį, o buvo akimirkų, kai ir baimę, bet tikrai nenusivyliau. Likau nustebinta visų originalių sąsajų, paaiškinimų, kodėl viskas vyksta taip, o ne kitaip ir veikėjų charakterių. Ačiū, Lukai, kad suteikei galimybę vėl prisėsti prie knygos, pabėgti nuo rūpesčių ir pailsėti nuo visų kitų veiklų. Laukiu nesulaukiu, kuo toliau nustebinsi ir linkiu kuo didžiausios kūrybinės sėkmės ir kantrybės! <3

Nežinau, kaip čia pradėjus, bet tik ką perskaičiau tavo knygą "Nevieniša vienatvė". And damn, that fucked me up little bit. Jei nebūčiau su tavo kūryba susipažinusi anksčiau, turiu omeny į Instagram keliamas įvairaus plauko mintis, tikriausiai likčiau visiskai šokiruota, kad jaunas rašytojas nusprendė pasirinkti knygai tokią temą. Bet į šoną kūrinio nenumesčiau. Mane sužavėjo siužeto eiga, jo atomazga, vertinčiau 9,7/10. Tad ačiū už "Nevienišą vienatvę", ši knyga privertė į šiuolaikinę literatūrą pažvelgti iš kitos pusės

Na, ši knyga tikrai nebus ta, kurią skaitys VISI ir girs... Ne, ji turės savo skaitytojus, tuos, kuriems nusibodo klišinis siužetas, klišiniai veikėjai ir klišinės pabaigos, kurie nori kažko kitokio ir nebijo likti nustebinti ar šokiruoti, nes skaitydamas ne tik neįsivaizduoji kaip baigsis knyga, bet net nenutuoki kas nutiks kitame skyriuje, kiekvienas puslapis sugeba nustebinti savo jausmingumu, atvirumu, o kartais žiaurumu, tad gali pasirodyti, jog knygoje per daug brutalumo, tačiau autorius puikiai sususitvarkė ir nepavertė knygos siaubo istorija, tiesa, nevirto ji ir meksikiečiu romanu, bet nosinaičių gali prireikti :)
Skaitydama knygą tiesiogine ta žodžio prasme išsijungiau, atitrūkau nuo savo problemų ir gyvenau pagrindinio veikėjo Genfro gyvenimą, kartu juokiausi ir liūdėjau, kartais pykau ant knygos autoriaus dėl vieno ar kito sprendimo, tačiau jis manęs nenuvylė ir pateisino lūkesčius.
Neskaičiau pirmosios autoriaus knygos, nes jo kūrybą atradau visai nesenai, tad negaliu pasakyti ar jis patobulėjo ir panašiai, tačiau „Nevieniša vienatvė“ tikrai paliko įspūdį ir įstrigo ilgam.