Uždaryti

Saeculo primo: Romos imperijos pasaulis peržengus naujosios eros slenkstį

-87%

Saeculo primo: Romos imperijos pasaulis peržengus naujosios eros slenkstį

(0 įvertinimai/ų)
Pristatymo trukmė: 3-6 darbo dienos
Leidėjas: Vilniaus universitetas
Išleidimo metai: 2008
Puslapių skaičius: 514
ISBN ar kodas: 9789955333586

Anotacija

"Pirmas svarbus jau vien todėl, kad pirmas. Pirmasis amžius, saeculum primum. Pats būdas skaičiuoti laiką šimtmečiais, lygiai kaip ir naujųjų metų pradžia sausio 1 dieną mūsų paveldėti iš romėnų. Mes taip pat jau seniai laikomės papročio mūsų laiką, savo erą pradėti skaičiuoti nuo Dievo Sūnaus tapimo žmogumi Jėzumi metų. Tad sakydami „pirmasis amžius", kartu sakome, kad esame krikščionys iš Romos imperijos platybių, ir nesvarbu, kad jos šiandien driekiasi per dvasinius, kultūrinius, intelektualinius, o ne geografinius ir politinius mūsų gyvenimo kraštus.
2006 m. lapkričio 2-5 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susirinkę veik trys dešimtys tyrėjų iš Lietuvos (Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto), taip pat Austrijos, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos ir Vokietijos (dauguma jų – šios knygos autoriai) nagrinėjo dvi esmines „pirmojo amžiaus" klausimus telkiančias temas. Visų pirma, koks buvo tas pirmasis amžius? Klauskime apie įvairius jo reiškinius: kas vyksta politikoje, religiniame gyvenime, kokia ir kaip rašoma literatūra, kas laikoma gražiu menu, kokios idėjos valdo žmonių protus ir širdis? Kas jame prasideda nauja, kas negrįžtamai pasibaigia? Koks tuo metu požiūris į praeitį, taip pat – į ateitį? Visa tai atidaus tyrimo reikalaujantys klausimai, į kuriuos gali atsakyti tik įvairių paskirų sričių žinovai. Vertingas šiandien tegali būti kolektyvinis atsakymas. Antroji tema ne mažiau svarbi ir reikšminga: ar, pažymėdamas nebyliais skaitvardžiais, šiandien mums įprastas laiko skaičiavimo būdas nenublukina, ar, priešingai, neperdeda religinių, politinių, dvasinių, kultūrinių ano meto įvykių prasmės? Ar tam amžiui a posteriori suteikus „pirmojo" garbę, šis galbūt nedaug kuo ypatingas laikotarpis nebuvo išaukštintas nepelnytai? Kokius šio amžiaus bruožus jo „pirmumas" vėliau padarė ypač svarbius? Kokius juos rinkosi ir kaip jais rėmėsi įvairios įvairaus meto kultūros? Kaip tas amžius iškilo iki pat G. W. E Hegelio istorijos filosofijos aukštumų? Jau vien tam būtų galima skirti atskirą knygą. Tačiau manome, kad abiejų šių temų gretinimas turi didelę savarankišką vertę, nes leidžia pamatyti, kaip istorija virsta istorijos filosofija.
Šioji knyga, be abejo, nėra ir negali būti išsamus ir sistemingas visų pirmojo amžiaus ir vėlesnio jo gyvavimo bruožų aprašas. Tačiau tikimės, kad ir tokiu pavidalu ji daug pasakys smalsiam geranoriam skaitytojui."
Darius Alekna

(pagal www.bernardinai.lt)

Pratarmė

Pirmas svarbus jau vien todėl, kad pirmas. Pirmasis amžius, saeculum primum. Pats būdas skaičiuoti laiką šimtmečiais, lygiai kaip ir naujųjų metų pradžia sausio 1 dieną mūsų paveldėti iš romėnų. Mes taip pat jau seniai laikomės papročio mūsų laiką, savo erą pradėti skaičiuoti nuo Dievo Sūnaus tapimo žmogumi Jėzumi metų. Tad sakydami „pirmasis amžius", kartu sakome, kad esame krikščionys iš Romos imperijos platybių, ir nesvarbu, kad jos šiandien driekiasi per dvasinius, kultūrinius, intelektualinius, o ne geografinius ir politinius mūsų gyvenimo kraštus.

2006 m. lapkričio 2-5 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susirinkę veik trys dešimtys tyrėjų iš Lietuvos (Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto), taip pat Austrijos, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos ir Vokietijos (dauguma jų — šios knygos autoriai) nagrinėjo dvi esmines „pirmojo amžiaus" klausimus telkiančias temas. Visų pirma, koks buvo tas pirmasis amžius? Klauskime apie įvairius jo reiškinius: kas vyksta politikoje, religiniame gyvenime, kokia ir kaip rašoma literatūra, kas laikoma gražiu menu, kokios idėjos valdo žmonių protus ir širdis? Kas jame prasideda nauja, kas negrįžtamai pasibaigia? Koks tuo metu požiūris į praeitį, taip pat — į ateitį? Visa tai atidaus tyrimo reikalaujantys klausimai, į kuriuos gali atsakyti tik įvairių paskirų sričių žinovai. Vertingas šiandien tegali būti kolektyvinis atsakymas. Antroji tema ne mažiau svarbi ir reikšminga: ar, pažymėdamas nebyliais skaitvardžiais, šiandien mums įprastas laiko skaičiavimo būdas nenublukina, ar, priešingai, neperdeda religinių, politinių, dvasinių,kultūrinių ano meto įvykių prasmės? Ar tam amžiui a posteriori suteikus „pirmojo" garbę, šis galbūt nedaug kuo ypatingas laikotarpis nebuvo išaukštintas nepelnytai? Kokius šio amžiaus bruožus jo „pirmumas" vėliau padarė ypač svarbius? Kokius juos rinkosi ir kaip jais rėmėsi įvairios įvairaus meto kultūros? Kaip tas amžius iškilo iki pat G. W. F. Hėgelio istorijos filosofijos aukštumų? Jau vien tam būtų galima skirti atskirą knygą. Tačiau manome, kad abiejų šių temų gretinimas turi didelę savarankišką vertę, nes leidžia pamatyti, kaip istorija virsta istorijos filosofija.

Šioji knyga, be abejo, nėra ir negali būti išsamus ir sistemingas visų pirmojo amžiaus ir vėlesnio jo gyvavimo bruožų aprašas. Tačiau tikimės, kad ir tokiu pavidalu ji daug pasakys smalsiam geranoriam skaitytojui.

Išlydėdami knygą skaitytojo, turime pareigą priminti, kad tai daugelio žmonių sunkaus darbo vaisius. Jiems skubame čia padėkoti. Visų pirma ačiū į knygą susirinkusių tekstų autoriams - jų erudicija ir įžvalgūs svarstymai mus daug ko pamoko. Taip pat dėkui kantriems daugelio straipsnių vertėjams — Alvydai Stepavičiūtei, Gintei Medzvieskaitei, Linai Perkauskytei, Mantei Lenkaitytei, Monikai Voinič, Pauliui Garbačiauskui, Vilmai Tamulaitytei ir Vytautui Straižiui, be to - darbščioms Vilniaus universiteto leidyklos darbininkėms - Gražinai Indrišiūnienei, Vidai Vaidakavičienei ir Kristinai Šlekytei.

Kaip minėta, ši knyga — taip pat pavadintos tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios Vilniaus universitete 2006 m. lapkričio 2—5 d., subrandintas vaisius. Tad tenebus čia nepaminėti ir jos rengėjai - Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra ir Paryžiaus Ecole Pratiąue des Hautes Etudes, bei dosnūs rėmėjai - Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas, Lietuvos mokslo fondas, Šveicarijos Gebert RūfStiftungir Prancūzijos ambasada Vilniuje.

Parašykite atsiliepimą apie prekę!



Būtina įvertinti prekę


Iš viso prekių: 0
Kaina:
Krepšelis

Taip pat siūlome
Lietuvos sovietinė istoriografija
sudarė A. Bumblauskas, N. Šepetys
Internetu:
3,69 €
Knygyne*:
5,99 €