_ico.gif){kind=icon}
_ico.jpg){kind=icon}
_ico.gif){kind=icon}
_ico.jpg){kind=icon}
_ico.gif){kind=icon}
_ico.jpg){kind=icon}
_z1.jpg)
Šantaramas (minkšti viršeliai)
prekę išimti iš krepšelio
Anotacija
Gregory David Roberts (Gregoris Deividas Robertsas; g. 1952 m. Melburne, Australijoje) - unikalios biografijos rašytojas. Dar studijuodamas filosofiją ir politologiją, jis po skyrybų prarado teises į savo trimetę dukrą. Jaunasis tėvas paguodą rado heroine, o skolas padengė, plėšdamas bankus. Nuteistas dešimčiai metų, netrukus jis pabėgo iš geriausiai saugomo Australijos kalėjimo ir nelegaliai atsidūrė Bombėjuje. Čia ir prasidėjo jo "tikrasis" gyvenimas: prekyba ginklais, žmonėmis ir narkotikais, pagalba vargšams, meilė Indijai ir vienai moteriai. "Šantaramas" - tai dešimt Robertso gyvenimo metų Bombėjaus lūšnynuose, mafijos prieglobstyje, užburianti istorija, parašyta Frankfurto kalėjime, kur galiausiai atsidūrė autorius. Šiandien jis gyvena Bombėjuje ir Ženevoje, rašo romano tęsinį, o jo knyga "Šantaramas" pelnytai tapo literatūriniu triumfu, nepakartojamu, su meile ir įkvėpimu nupieštu Indijos portretu.
Recenzija
Apie knygos autorių sklando netgi legendą. Gimė jis kaip Gregory‘s Johnas Peteris Smithas (daug pasakanti pavardė) 1952-ųjų birželį (tiksli data nutylima) Melburne, Australijoje. Dabar jo knygai net specialus tinklalapis sukurtas (www.shantaram.com), o anksčiau rašytojas buvo banko plėšikas, pabėgęs iš Pentridžo kalėjimo („Žinojimo koledžo“) 1980-aisiais. Teisybės vardan reikėtų pažymėti, kad 1997-aisiais šį nuo 1850 m. veikusį Australijos kalėjimą uždarė, tad bent jau jame rašytojui pasėdėti nebeteks. Apie šiame kalėjime sukeltą gaisrą sukurtas puikus filmas „Ghosts... Of The Civil Dead“, kurio muzikos autorius - Nickas Cave‘as.
O štai rašytojas, pabėgęs iš kalėjimo, dešimt metų leido Indijoje. Visos jo bėdos prasidėjo, kai po skyrybų su žmona sėdo ant heroino. Išgarsėjo kaip „džentelmeniškas banditas“, nes apiplėšdavo mandagiai, pasakydamas „prašau“, „ačiū“. 1990 m. Visgi G. D. Robertsas buvo sugautas veždamas heroiną į Vokietiją, ir jam teko dar pasėdėti kalėjime. Ten ir gimė „Šantaramas“, kurį niekšai kalėjimo prižiūrėtojai dukart buvo sunaikinę. Bet, žinome, rankraščiai nedega, o geros atminties mandagusis plėšikas romaną vėl parašė. Jis tikino, kad viskas, kas aprašyta, yra tikra (vadinamasis roman à clef). Po romano parašymo, nė kiek tuo neabejojame, jis pradėjo naują gyvenimą (be narkotikų, nusikaltimų ir pan.).
Knygoje – kiek tūkstančio ir vienos nakties nuotykius primenantys pasakojimai apie Bombėjaus lūšnynus, mafiją, afganų prekeivius narkotikais ir dar daug kitų įdomių istorijų.
Įdomiau už „Lūšnynų milijonierių“, įtraukia, pakeri egzotika. Ko gi dar reikia geram romanui?