NEMOKAMAS PRISTATYMAS į Smartpost paštomatus nuo 15€

Nemokamas pristatymas į paštomatus visoje Lietuvoje nuo 15 € *

Sibiras vaiko akimis

Kaina: 6,92 €
Kaina su kodu: 6,23 €
Nuolaidos kodas: PATOGU
  • Pristatysime: per 24-48 val.*
Knygą turime sandėlyje

2024-03-31 6.921 InStock
Į krepšelį 6,23 € -10% su kodu
PATOGU

Knygos "Sibiras vaiko akimis" aprašymas

Ši knyga "Sibiras vaiko akimis" - tai pasakojimas apie mano tėvų, Nepriklausomos Lietuvos mokytojų, 1941 m. birželio 14 d. tremtinių, šeimos likimą.

Remiuosi savo įspūdžiais, autentiškais mamos prisiminimais, buvusių tėvų mokinių pasakojimais, LCVA archyvo duomenimis.

Apie knygą

Ilgai nesiryžau rašyti apie šeimos tremtį. 1989 ir 1991 m. kraštotyrininkų paprašyta šiek tiek parašė mama, jos prisiminimai buvo publikuoti Panevėžio rajono spaudoje. Apie gyvenimą Sibire daug kalbėjomės namuose. Užsirašinėjau, pati stengiausi prisiminti patirtą siaubą, bet knygos nerašiau, buvo tik pabandymas aprašyti vieną kitą epizodą iš mūsų tremties.

Kartą, šaltą žiemos vakarą važiuodama autobusu, pasižiūrėjau į saulę ir staiga labai ryškiai prisiminiau tokį pat vaizdą Sibiro miškuose, kai mus rogėmis vežė į nuolatinę tremties vietą. Ir tada leidosi raudona saulė. Ant mano kelių sėdėjo pusantrų metų broliukas, o už rogių per pusnynus sunkiai klampojo mama. Vienu metu man pasirodė, kad šis kelias niekada nesibaigs...

Tą autobuse prisimintą epizodą grįžusi į namus užrašiau ir padėjau. Ilgam. Tik praėjus ketveriems metams po mamos mirties (mirė 1999 m.), artimųjų įkalbinėjama pasiryžau parašyti nedidelę knygelę apie šeimos likimą savo vaikams ir vaikaičiams, tik jiems. Peržiūrėjau visa tai, ką buvau užsirašiusi iš pokalbių su mama, ir pradėjau pasakoti savo išgyvenimus.

O rašydama supratau, kad tragišką likimą patyrė ne tik mano tėvai, bet visa jų karta. Tai buvo ta mokytojų karta, kuri po Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. kūrė lietuvišką švietimo sistemą. Baigę gimnazijas ar mokytojų seminarijas, važiavo į tolimiausius kaimus ir uoliai mokė vaikus, artimai bendravo su kaimo žmonėmis, dalyvavo visuomeninėje veikloje. Būtent jie, tie tautos švietėjai, 1941 m. birželio 14 d. daugiausia ir nukentėjo - šeimas ištrėmė, o vyrus įkalino. Tūkstančiai nebesugrįžo. Vienus sušaudė, kiti mirė nuo išsekimo.

Labai paveikė archyvuose rasti dokumentai. Perskaičiusi tėvelio bylą ir radusi Rešotų lagerio prokuroro siūlymą jį sušaudyti, supratau, kad tikrai rašysiu. Pajutau atsakomybę, suvokiau esanti vienintelė šeimos tragedijos liudininkė, nors tremtį išgyvenau būdama maža mergytė. Taip 2003 metais atsirado knyga „Sibiras vaiko akimis".

Buvau nustebinta, kad skaitytojai knyga susidomėjo. Išleidome dar dvi laidas. Buvo netikėta, kad jos ištraukas, išverstas į anglų kalbą (vertėjas Gintautas Kaminskas), publikavo Australijoje leidžiamas žurnalas „Lithuanian Papers" (2004 m. Nr. 18 ir 2005 m. Nr. 19).

2010    m. knyga išversta į norvegų kalbą. Vertimo sumanytojas -Lietuvos Garbės konsulas Norvegijoje Carl Thomas Carlsten. Idėją įgyvendinti pasiūlyta Norvegijos - Lietuvos draugijos nariams Wenche ir Einar Bjorkeng. Pažodinį vertimą į norvegams suprantamą danų kalbą atliko Konstantinas Romaikinas, į norvegų kalbą išvertė Oddrun ir Knut Segtnan bei VVenche ir Einar Bjorkeng. Finansavo Pasvalio rajono norvegų draugų grupė. Pristatymas įvyko 2010 m. lapkričio 11 d. Osle, Lietuvos ambasadoje.

2011    m. buvo išleista knyga „Sibiro vaikai" (sudarytojai - Irena Kurtinaitytė ir Vidmantas Zavadskis). Surinkta 16 vaikų tremtinių atsiminimų. Tarp jų - knygos „Sibiras vaiko akimis" skyrius „Arutis".

2013 m. knyga „Sibiro vaikai" išversta į anglų kalbą („Children of Siberia" Memoirs of Lithuanian exiles, vertėja - Živilė Gimbutas). 2014 m. kovo 25 d. ši knyga pristatyta LR ambasadoje Vašingtone. Renginį organizavo Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.

2014 m. knygos ištraukos publikuotos Čikagoje leidžiamo lietuviško dienraščio „Draugas" šeštadieniniame priede „Kultūra", redaktorė Renata Šerelytė, - Nr. 3,6,9,12,15,18.

Džiaugiuosi, kad knyga gyvena savo gyvenimą ir drįstu išleisti ketvirtą papildytą bei pataisytą leidimą. Tegul tai bus liudijimas ateities kartoms, kurios galbūt mūsų tremtį vertins tik kaip labai tolimą ir sunkiai suprantamą įvykį. Todėl šią įžangą baigiu pamąstymu apie Sibiro vaikus šiandien.

Mus ištrėmė būriais - lėkė ir lėkė ešelonai į Sibiro platybes. O grįžome pavieniui, dažnai slapta. Mus sugrąžino ilgesys. Tai jis padėjo ištverti šaltį, badą, pažeminimą. Sunkiausiomis akimirkomis mūsų neapleido viltis vėl pamatyti Lietuvą.

Dabar, kai jau trečią dešimtmetį gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje, kartais užmirštame aną vilties spindulį, jį pritemdo kasdienybė. Būni toje kasdienybėje, užsimiršti ir padejuoji. Bet atmintyje iškyla koks tremties vaizdas - apskurę ir alkani vaikai purvinuose barakuose, artimųjų laidojimas gūdžioje taigoje - ir nurimsti. Supranti, kad viskas įveikiama, kai svarbiausia vertybe pripažįsti Lietuvos Nepriklausomybę. Privalome nuolat apie ją galvoti ir rūpintis, kad to nepamirštų vaikaičiai.

Tokia dabar mūsų, Sibiro vaikų, misija žemėje.

Autorė, 2015 m.


Mažieji tremties liudininkai

Apie skaudų mūsų istorijos tarpsnį - po Sovietų Sąjungos įvykdytos okupacijos sekusią tautos tremtį - parašyta daug. Kiekvieną Lietuvos kampelį palietė ši tragedija, sunkiai rastume nenukentėjusią nuo jos šeimą, todėl vadinti sovietų vykdytą tremtį genocidu - tinkamiausias žodis. Ypač turint omeny, kad trečdalis visų ištremtųjų buvo vaikai iki šešiolikos metų. Ir daugelis jų negrįžo, o grįžusieji buvo ignoruojami, diskriminuojami ir persekiojami. Savo skriaudos, savo pažeminimo jie negalėjo išsakyti ištisus dešimtmečius. Viltis, kad jų skriauda kada nors bus papasakota ir paliudyta, buvo trapi.

Valstybei atgavus nepriklausomybę, tokia viltis atgijo. Dienos šviesą išvydo daugybė knygų - tremtinių atsiminimų, liudijančių sovietų genocido žiaurumą. Kiekviena tremties istorija - kaltinimas komunizmui, kuris, skelbdamas naują puikų pasaulį, statė jį ant vaikų ir kūdikių kaulų.

Vienas iš tokių neblėstančių liudijimų - knyga „Sibiras vaiko akimis" talentingai parašyta mokytojos Dainoros Urbonienės, kuri, būdama devynerių metų, su tėveliais ir vienerių metų broliuku buvo ištremta į Sibirą. Paprastų kaimo mokytojų šeima - kodėl ji okupantams pasirodė tokia pavojinga, turbūt nė aiškinti nereikia. Juk šviesūs, raštingi, mąstantys, savo valstybingumą ir kultūrą branginantys žmonės visuomet kels pavojų totalitariniam režimui. Todėl kiekvieno okupanto tikslas - sunaikinti juos ir pakeisti savo terpėje užaugintais ideologiniais mankurtais.

Šis kūrinys ypatingas tuo, kad autorei pavyko išlaikyti skaidrų vaiko žvilgsnį, pasakojant apie sunkius, tragiškus, skaudžius dalykus. Rašytojos talentą pabrėžia kalbinė klausa - ji veik be priekaištų. Pasakojimas - taupus, be patetikos ir sentimentalumo, santūrus, gerai struktūruotas, stengiantis ne priekaištauti, smerkti, kaltinti, bet pateikti viską kaip įmanoma objektyviau ir paprasčiau, nesiekiant literatūrinių efektų. Todėl tremties baisumą liudijantis vaiko balsas yra toks sukrečiantis ir palieka įtaigaus tikrumo įspūdį.

Vienas iš labiausiai jaudinančių epizodų - mažojo broliuko Aručio mirtis. Paprastų paprasčiausias pasakojimas, fiksuojant kasdieniškas detales, kurios mažajai Dainorai įsirėžė į atmintį (sunkiai sergantis broliukas nebesijuokia, tik dairosi, verkia keistu gargiančiu balseliu, išblyškęs, nebenori valgyti, o jam mirštant Dainora jaučia, kaip apsunksta ir atšąla broliuko rankytė). Šis epizodas ir kiečiausios širdies nepaliks abejingos. Kita vertus, šiame skausmingame epizode švyti beveik neįmanoma, gelianti viltis, kad toks nusikaltimas žmogiškumui neliks nenubaustas, kad santvarka, sunaikinusi tiek vaikų gyvybių, neabejotinai pasmerkta žlugti.

„Sibiras vaiko akimis" - priminimas kiekvienam iš mūsų, kad nepamirštume, ką iškentėjo mūsų broliai ir seserys. Ką patyrė mūsų valstybė, ko ji neteko, sovietų okupacijai sunaikinus mūsų ateitį. Ir nors yra raginančių pamiršti praeitį ir eiti tolyn, nežinau, kas mes būtume, pamiršę tą trečdalį ištremtų vaikų ir kaip toli mes nueitume.

Dainora Urbonienė, rašydama jau apie Atgimimo Lietuvą, Sąjūdžio metus, pabrėžia, kad prisimindama ir liudydama, dalyvaudama visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, jinai jaučiasi „galutinai sugrįžusi iš tremties". Tai labai svarbūs žodžiai, kurie aktualūs ir šiandien. Juk tremtis - ne tik labai konkreti, bet ir simbolinę prasmę turinti sąvoka. Mes visi turime sugrįžti iš tremties, iš dvasinės dykumos ir kurti savo pažadėtąją žemę. Pernelyg didelė kaina sumokėta, kad sustotume pusiaukelėje arba grįžtume atgal.

Renata Šerelytė, 2015 m.


  • Autorius: Dainora Urbonienė
  • Leidėjas: Vitae litera
  • Išleidimo metai: 2016
  • Knygos puslapių skaičius: 240
  • Formatas: 15x21, minkšti viršeliai
  • ISBN ar kodas: 9786094542039

Kiti taip pat domėjosi


Parašykite atsiliepimą apie "Sibiras vaiko akimis"

Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti

Žanras: Knygos apie tremtį

Dainora Urbonienė pristato įdomią ir tikrai naudingą knygą "Sibiras vaiko akimis", kurią įsigyti internetu greita ir paprasta. Vos keli mygtuko spustelėjimai, operatyvus pristatymas ir, greičiausiai, jau kitą dieną galėsite mėgautis motyvuojančiu kūriniu. 

Šiuolaikiniame pasaulyje knygas pirkti itin lengva. Online knygyne pirkėjų visada laukia išsami ledinio informacijos santrauka, kurioje pateikiame knygos "Sibiras vaiko akimis" aprašymą, nurodome autorių, kūrinio vertėją, puslapių skaičių ar literatūrinį žanrą. Viena ko negalime – atskleisti visų turinio detalių ar perskaityti knygos "Sibiras vaiko akimis" už jus. Tačiau visada pasiūlysime geras knygų kainas, karštas leidyklų akcijas ir nuolaidas, kurių dėka naudingus kūrinius įsigysite pigiau. 

Perskaitėte knygą "Sibiras vaiko akimis"? Kviečiame interneto knygyne palikti savo nuomonę, Dainora Urbonienė tikrai to vertas. Skaitytojų atsiliepimai, kuriuos rasite šalia daugelio knygų aprašymų, padeda rinktis ir apsispręsti kitiems pirkėjams. 


Dažnai su "Sibiras vaiko akimis" perkama kartu