Vaizdinis posūkis: vaizdai-žodžiai-kūnai-žvilgsniai

Vaizdinis posūkis, prieš du dešimtmečius pastebėtas humanitariniuose moksluose, – tai ypatingas susidomėjimas vaizdais, kilęs dėl naujų technologijų nulemto gausaus jų vartojimo visose gyvenimo srityse. Teorijų plotmėje ši sąvoka reiškia ne skaitmeninių vaizdų laviną ir rašto kultūros saulėlydį, o kalbinio posūkio pratęsimą į vaizdo sritį. Vaizdinio posūkio pasekmė – Europos ir JAV mokslininkų išplėtotas tarpdalykinis diskursas, paremtas dviem esminiais teiginiais: vaizdai yra kai kas daugiau nei ženklai ir formuoja savitą žinojimą.
Knygoje pateikiama šiuolaikinių vaizdo tyrimų ir teorijų apžvalga, nagrinėjami dailėtyrininkų, filosofų, medijų teoretikų tekstai, vienaip ar kitaip susiję su vaizdinio posūkio idėjomis. Įžvalgos apie daugialypę vaizdų sąveiką su žodžiais, medžiagiškomis laikmenomis, vaizduojamais objektais ir regimuoju suvokimu čia sudaro tam tikrą bendrą vaizdą, apibūdinantį jų pažinimo būklę.