Virgilijus Noreika: "Ir kur benueičiau..."

Nuo pat pradžių darbuotis sekėsi nelengvai. Taip, sutartu laiku ateidavau pas maestro jaukų butą Antakalnyje nešinas garso įrašymo aparatuku. Būdavau iš anksto parengęs klausimus. Ant stalo jau garuodavo kava ir laukdavo visokie skanėstai. Bet kažko trūko... Laikui bėgant tai buvo justi vis stipriau. Pirmoji susivokė ponia Loreta. Ir vieną dieną koridoriuje išvydau naujas šlepetes. Nupirktas specialiai man. Nuo tada viskas ėmė eiti kaip iš pypkės.


...Jie gimė tų pačių metų rudenį. Abu - lyriniai tenorai. Abu - vieni iškiliausių XX amžiaus antrosios pusės operos solistų. Tiesa, abu ir nuostabūs lengvosios muzikos interpretuotojai. Jeigu norit - vieni didžiausių XX amžiaus estradinės (pramoginės, šansono, disko, baladės - visko, ką tik galima rasti šiame žanre) muzikos dainininkų.

Jie buvo susitikę. Vieną kartą. Tai atsitiko 1965 ar 1966 metais garsiajame Milano teatre "La Scala". Tiesą sakant, jie prasilenkė. Vienas lipo teatro fojė laiptais aukštyn, kitas - žemyn. Tas, kuris kopė aukštyn, buvo dvidešimčia dienų vyresnis. Lietuvis, gimęs savo tėvynės šiaurėje, Šiauliuose, 1935 metų rugsėjo 22 dieną, vardu Virgilijus Noreika. Žemyn leidosi italas, gimęs taip pat savo tėvynės šiaurėje, Modenoje, 1935 metų spalio 12 dieną, vardu Luciano Pavarotti. Abu - nuostabiai gražaus tembro tenorai. Trumpai tariant - abu turintys tikrą Dievo dovaną bei canto meistrai. Tik vienas gimė ir gyveno laisvame pasaulyje, o kitas gražiausius penkiasdešimt savo gyvenimo metų praleido už geležinės uždangos. Kaip tik todėl ir tik todėl vienas pasiekė pasaulinę karjerą, kitas tapo ir liko "tik" pasaulinio masto dainininku.

Tačiau prieš gerus penkiolika metų, išgirdę Virgilijų Noreiką Čikagos lietuvių operoje atliekantį Otelo vaidmenį, žymiausi JAV laikraščiai vienbalsiai trimitavo: "Noreika yra dainininkas iš Pavarotti ir Domingo kompanijos." Dabar, kai apsiavęs man nupirktas šlepetes užrašinėju maestro prisiminimus, Luciano Pavarotti jau aštunti metai ilsisi amžinybėje, Placido Domingo dažniau diriguoja ir tik vienintelis Virgilijus Noreika koncertuoja ir dainuoja. Ir kaip dainuoja!

2011 metų kovo mėnesį prestižinis "Metropolitan Opera" žurnalas "Opera News" devintame numeryje paskelbė dvylikos žymiausių pasaulio XX amžiaus tenorų, šiame teatre dainavusių Edgardo partiją Gaetano Donizetti operoje "Liucija di Lamermur", sąrašą. Minimi Enrico Caruso, Alessandro Bonci, Beniamino Gigli, Fer-ruccio Tagliavini, Nicolai Gedda, Carlo Bergonzi, Alfredo Krausas, Placido Domingo ir kiti operos korifėjai. Tarp jų, žinoma, ir Luciano Pavarotti... Salia jų puikuojasi ir Virgilijaus Noreikos pavardė. Tik su muzikos kritiko Keno Bensono prierašu: "Aš norėčiau pasiūlyti nusilenkti Lietuvos tenorui Virgilijui Noreikai, kurio žėrintis ir nuostabus balsas tikrai būtų jam atnešęs daug didesnį populiarumą ir tarptautinį vardą, jeigu jo karjera nebūtų sutapusi su sovietų eros ribojamu keliavimu po pasaulį" (2011, Nr. 9, p. 35). Virgilijus Noreika Edgardo garsiausioje Amerikos operos scenoje nedainavo. Ir iš viso jam nebuvo leista dainuoti "Metropolitan Opera"...

...Jį ne kartą kvietė dainuoti Niujorko "Metropolitan Opera", Paryžiaus opera, Tel Avivo Nacionalinė Izraelio opera, San Fransisko, Berlyno "Komik Opera", Miuncheno, Vienos, Barselonos ir dar dievai žino kiek garsiausių pasaulio operos teatrų. Bet jis apie tai... nežinojo. Nes kūrybingiausius savo gyvenimo keturiasdešimt šešerius (o nuo gimimo - penkiasdešimt penkerius) metus praleido už geležinės uždangos. Ir imperijos šeimininkai apie tuos kvietimus jo specialiai neinformuodavo.