vadovavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos Skyriui.
Architekto išsilavinimą įgijęs jaunuolis nesudvejojo, kai
reikėjo rinktis tarp profesinės karjeros ir pareigos šaliai. Jis
atvirauja, kad prasidėjus Sąjūdžiui, nekilo nė menkiausios dvejonės
prisijungti prie judėjimo – šalies nepriklausomybė visada buvusi viena
iš didžiausių jo svajonių. Galima sakyti, kad Artūras Antanas
Skučas patriotizmą ir strateginį mąstymą paveldėjo, kad tai – jo
giminės bruožas. Jo senelis tarnavo tarpukario Lietuvos kariuomenėje,
o vienas iš tolimų giminaičių – Kazimieras Skučas – net ėjo
vidaus reikalų ministro pareigas.
Vyras apgailestauja, kad įtemptomis 1990–1993 m. akimirkomis ne
visada rasdavo laiko fiksuoti lemtingus įvykius ir rašyti dienoraštį.
Tačiau ėmęs rengti savo prisiminimų knygą „Pėstininko užrašai“
ir atsivertęs padrikus užrašus bei tų dienų protokolus, prisiminė
viską beveik minučių tikslumu. O atsiradusias atminties spragas
užpildyti padėjo ištikimi bendražygiai.
Artūro Antano Skučo knygos leidžia pažvelgti į svarbiausius valstybės
įvykius kitu kampu – taip, kaip jų neparodė televizija ir nematė prie
parlamento stovėję žmonės. Jis atskleidžia derybų su politine
šalies valdžia užkulisus ir pasiaukojimą, kurio prireikė stojant
prieš geriau ginkluotą ir nepalyginamai gausesnę Raudonąją armiją.
1993 m. palikęs parlamento Apsaugos skyriaus vadovo pareigas,
Artūras Antanas Skučas dirbo Genadijaus Konopliovo banke, tačiau po
keletos mėnesių darbą metė – jo netenkino pasirinktas verslo modelis.
Vėliau sekė bandymai kurti smulkų verslą, tačiau ir jie nebuvo
ilgalaikiai. Galiausiai vyras įsidarbino Krašto apsaugos ministerijoje.
Be prisiminimų knygos „Pėstininko užrašai“ Artūras Antanas Skučas dar yra
išleidęs du poezijos rinkinius – „Kai ateina diena“ (2005) ir
„Einu“ (2006). Pastaroji knyga yra išversta į anglų kalbą. Jo
saviraiška neapsiriboja eilėmis – Artūras
Antanas Skuča yra surengęs ir tris fotografijos parodas.
2018 m. pasirodė knyga „Nepriklausomybės
gvardija“ – būtent taip iš pradžių neoficialiai vadinosi jo
suburtas savanoriškos gynybos judėjimas, saugojęs parlamento rūmus
karščiausių 1990–1991 m. įvykių metu.
Artūras Antanas Skučas su žmona Egle Martinaityte-Skučiene susilaukė
keturių atžalų. Jis apdovanotas Vyčio kryžiaus Riterio kavalieriaus
ordinu.
