Nemokamas pristatymas į paštomatus Lietuvoje nuo 15 €
Albert Camus (1913-1960) – prancūzų filosofas
ir rašytojas, ateistinio egzistencializmo atstovas.
Gimė 1913 metais Alžyre, prancūzo žemės ūkio darbininko
šeimoje. A. Kamiu tėvas buvo sužeistas mūšyje prie Marnos
ir mirė jam dar esant mažam (nebuvo nė vienerių metų).
Motina buvo dalinai kurčia ir jų namuose, kaip vėliau apibūdino A.
Kamiu - „daiktai neturėjo vardų“. Alberas Kamiu mokėsi
komunalinėje mokykloje, vėliau laimėjo vietą į licėjų. Tuo metu
susirgo tuberkulioze, kuri vėliau jį kankino visą gyvenimą.
Jau mokykloje susidomėjo filosofija, 1936 m. gavo Alžyro universiteto
filosofo diplomą (jo diplominis darbas buvo – „Neoplatonizmas
ir krikščioniškoji mintis“). Šiuo darbu
rėmėsi ir rašydamas svarbiausią filosofinį kūrinį
"Maištaujantis žmogus".
1934–1937 m. A. Kamiu
buvo Prancūzijos kompartijos narys. Komunistinis judėjimas jį viliojo
kovos šūkiais ir tuo, kad gynė nuskriaustuosius, reikalavo jiems
teisių. Tačiau A. Kamiu nesigilino į mokslinius marksizmo pagrindus,
organizuota klasių kova jam buvo nepriimtina, todėl 1937 m. jis iš
partijos buvo išmestas apkaltinus trockizmu. Savo jaunystės laikus
licėjuje A. Kamiu aprašė autobiografinėje knygoje „Pirmasis
žmogus“ (Le Premier Homme). Šios knygos rankraštis
buvo rastas automobilyje, kuriuo važiuodamas žuvo avarijoje 1960 m.
sausio 4 d.
Mėgo teatrą, pats vaidino. Svarbiausias vaidmuo
– Ivano Karamazovo. A. Kamiu ypač mėgo rusų rašytojo
Fiodoro Dostojevskio romaną „Broliai Karamazovai“.
1938 m. persikėlė gyventi į Prancūziją. Per karą dalyvavo
Prancūzijos Pasipriešinimo judėjime. Tada sutiko Žaną Polį
Sartrą, su kuriuo užsimezgė artima draugystė. 1944–1947 m.
redagavo kartu įsteigtą pogrindinį laikraštį
„Combat“. 1951 m. jų keliai išsiskyrė dėl Sartro
komunistinių pažiūrų.
1957 m. už kūrybą gavo Nobelio
premiją.
1960 m. sausio 4 d. žuvo autoavarijoje.
