Knygų su minimaliais DEFEKTAIS PAPILDYMAS Naršykite čia >>>
Alberas Kamiu (pranc. Albert Camus (1913-1960)) –
prancūzų filosofas ir rašytojas, ateistinio egzistencializmo
atstovas.
Gimė 1913 metais Alžyre, prancūzo žemės ūkio
darbininko šeimoje. A. Kamiu tėvas buvo sužeistas mūšyje
prie Marnos ir mirė jam dar esant mažam (nebuvo nė vienerių metų).
Motina buvo dalinai kurčia ir jų namuose, kaip vėliau apibūdino A.
Kamiu - „daiktai neturėjo vardų“. Alberas Kamiu mokėsi
komunalinėje mokykloje, vėliau laimėjo vietą į licėjų. Tuo metu
susirgo tuberkulioze, kuri vėliau jį kankino visą gyvenimą.
Jau mokykloje susidomėjo filosofija, 1936 m. gavo Alžyro universiteto
filosofo diplomą (jo diplominis darbas buvo – „Neoplatonizmas
ir krikščioniškoji mintis“). Šiuo darbu
rėmėsi ir rašydamas svarbiausią filosofinį kūrinį
„Maištaujantis žmogus“.
1934–1937 m.
A. Kamiu buvo Prancūzijos kompartijos narys. Komunistinis judėjimas jį
viliojo kovos šūkiais ir tuo, kad gynė nuskriaustuosius, reikalavo
jiems teisių. Tačiau A. Kamiu nesigilino į mokslinius marksizmo
pagrindus, organizuota klasių kova jam buvo nepriimtina, todėl 1937 m.
jis iš partijos buvo išmestas apkaltinus trockizmu. Savo
jaunystės laikus licėjuje A. Kamiu aprašė autobiografinėje
knygoje „Pirmasis
žmogus“ (Le Premier Homme). Šios knygos rankraštis
buvo rastas automobilyje, kuriuo važiuodamas žuvo avarijoje 1960 m.
sausio 4 d.
Mėgo teatrą, pats vaidino. Svarbiausias vaidmuo
– Ivano Karamazovo. A. Kamiu ypač mėgo rusų rašytojo
Fiodoro Dostojevskio romaną „Broliai Karamazovai“.
1938 m. persikėlė gyventi į Prancūziją. Per karą dalyvavo
Prancūzijos Pasipriešinimo judėjime. Tada sutiko Žaną Polį
Sartrą, su kuriuo užsimezgė artima draugystė. 1944–1947 m.
redagavo kartu įsteigtą pogrindinį laikraštį
„Combat“. 1951 m. jų keliai išsiskyrė dėl Sartro
komunistinių pažiūrų.
Bene žymiausias Albero Kamiu romanas - „Svetimas“.
1957 m. už kūrybą autorius gavo Nobelio premiją.
1960
m. sausio 4 d. žuvo autoavarijoje.