Alberas Kamiu (pranc. Albert Camus (1913-1960))
– prancūzų filosofas ir rašytojas, ateistinio
egzistencializmo atstovas.
Gimė 1913 metais Alžyre,
prancūzo žemės ūkio darbininko šeimoje. A. Kamiu tėvas buvo
sužeistas mūšyje prie Marnos ir mirė jam dar esant mažam (nebuvo
nė vienerių metų).
Motina buvo dalinai kurčia ir jų namuose, kaip vėliau apibūdino A.
Kamiu - „daiktai neturėjo vardų“. Alberas Kamiu mokėsi
komunalinėje mokykloje, vėliau laimėjo vietą į licėjų. Tuo metu
susirgo tuberkulioze, kuri vėliau jį kankino visą gyvenimą.
Jau mokykloje susidomėjo filosofija, 1936 m. gavo Alžyro
universiteto filosofo diplomą (jo diplominis darbas buvo –
„Neoplatonizmas ir krikščioniškoji mintis“).
Šiuo darbu rėmėsi ir rašydamas svarbiausią filosofinį
kūrinį „Maištaujantis žmogus“.
1934–1937 m. A. Kamiu buvo Prancūzijos kompartijos narys.
Komunistinis judėjimas jį viliojo kovos šūkiais ir tuo, kad gynė
nuskriaustuosius, reikalavo jiems teisių. Tačiau A. Kamiu nesigilino
į mokslinius marksizmo pagrindus, organizuota klasių kova jam buvo
nepriimtina, todėl 1937 m. jis iš partijos buvo išmestas
apkaltinus trockizmu. Savo jaunystės laikus licėjuje A. Kamiu
aprašė autobiografinėje knygoje „Pirmasis
žmogus“ (Le Premier Homme). Šios knygos
rankraštis buvo rastas automobilyje, kuriuo važiuodamas žuvo
avarijoje 1960 m. sausio 4 d.
Mėgo teatrą, pats vaidino.
Svarbiausias vaidmuo – Ivano Karamazovo. A. Kamiu ypač mėgo
rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio romaną „Broliai
Karamazovai“.
1938 m. persikėlė gyventi į
Prancūziją. Per karą dalyvavo Prancūzijos Pasipriešinimo
judėjime. Tada sutiko Žaną Polį Sartrą, su kuriuo užsimezgė artima
draugystė. 1944–1947 m. redagavo kartu įsteigtą pogrindinį
laikraštį „Combat“. 1951 m. jų keliai
išsiskyrė dėl Sartro komunistinių pažiūrų.
Bene žymiausias Albero Kamiu romanas - „Svetimas“.
1957 m. už kūrybą autorius gavo Nobelio premiją.
1960
m. sausio 4 d. žuvo autoavarijoje.
