Aldona Ruseckaitė (g. 1950 m. rugsėjo 27 d.,
Ingavangio km., Prienų raj., Lietuva) – poetė, rašytoja,
muziejininkė. Vadovauja Maironio literatūros muziejui, yra Trečiojo
amžiaus universiteto Literatūros fakulteto dekanė. Parašė
keletą poezijos knygų, grožinių ir biografinių romanų.
Aldona Ruseckaitė gimė Prienų rajone, Ingavangio kaime.
Baigusi mokyklą įstojo į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį
fakultetą (dabar – VU Kauno fakultetas). 1978 m. baigė lietuvių
kalbos ir literatūros studijas, įgijo filologo kvalifikaciją. Nuo 1971
m. dirbo „Litekso“ fabriko kadrų skyriaus inspektore. Vėliau
Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dab. Kauno kolegijos J.
Vienožinskio menų fakultetas) dirbo pagal specialybę – dėstė
lietuvių kalbą ir literatūrą.
1976 m. Aldona Ruseckaitė
tapo tuometinio LSSR literatūros muziejaus (dab. Maironio lietuvių
literatūros muziejus) moksline bendradarbe, vėliau skyriaus vedėja, o
nuo 1989 m. – muziejaus direktore.
Ji yra Lietuvos
muziejų asociacijos valdybos narė bei Tarptautinės muziejų tarybos
(ICOM) narė, Trečiojo amžiaus universiteto Literatūros fakulteto
dekanė. Nuo 1999 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Kaip poetė debiutavo 1994 metais Prienų krašto moterų
poezijos antologijoje „Gimtinės upeliai“. Po metų
išleido atskirą savo lyrikos knygą „Liūdesys kaip
sekmadienis“. Vėliau pasirodė ne viena jos apysaka, dar kelios
poezijos knygos bei biografiniai romanai.
Nuo 2012 m.
parašė keletą biografinių romanų apie didžiuosius lietuvių
literatūros kūrėjus – Maironį („Šešėlis JMM:
Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“), Žemaitę
(„Žemaitės paslaptis“), V. Mačernį („Dūžtančios
formos: romanas apie Vytautą Mačernį“), Salomėją Nėrį
(„Padai pilni vinių“). Maironio literatūros muziejaus
direktorė Aldona Ruseckaitė yra sukaupusi daugybę muziejinių žinių,
jau senokai domisi moterų rašytojų likimais.
Aldona
Ruseckaitė yra pelniusi daugybę apdovanojimų tiek už muziejinę, tiek
už literatūrinę veiklą - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio
Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu, ordino „Už nuopelnus
Lietuvai“ riterio kryžiumi, o 2016 metais pelnė Vyriausybės
kultūros ir meno premiją.
Rašytoja mėgsta aktyvų
gyvenimo būdą, įkvėpimo semiasi iš gamtos, turėdama laisvą
minutę vaikštinėja po Maironio sodą, mėgsta fotografuoti. Ji
teigia, kad nė vieno biografinio romano nebūtų, jei ne jos darbas
muziejuje, kur ji nuolat yra arti žymiausių ir įdomiausių Lietuvos
asmenybių, rašytojų.
