Oldosas Leonardas Hakslis (Aldous Huxley; 1894 m. liepos 26 d., Godlmingas, Jungtinė Karalystė - 1963 m.
lapkričio 22 d., Los Andželas, CA) - poetas, dramaturgas, romanistas,
eseistas, kritikas, filosofas, garsių romanų („Puikus naujas
pasaulis“, „Neregys Gazoje“, „Sala“) autorius, pacifistas,
eksperimentuotojas, siekęs praplėsti žmogaus suvokimo ribas.
Pasak šio autoriaus kūrybos tyrinėtojo Roberto Kuehno, Huxley
„gyvenimą pradėjo kaip judraus, skvarbaus proto enfant
terrible (nenuorama), o baigė kaip išminčius“.
Gimė 1894 m. liepos 26 d. Godlminge, Anglijoje, pasiturinčioje
intelektualų šeimoje, jo giminė garsėjo žinomais
biologais, talentingais rašytojais ir menininkais. Kai
būsimam rašytojui buvo 14 metų - mirė motina. 16-metis Aldous Huxley
susirgo keratitu, ir bevei 18 mėnesių buvo apakęs. Dėl šios ligos
padarinių vėliau nedalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.
Mokėsi Oksfordo universitete. Karo metais dirbo karo ministerijoje ir
dėstė Itono koledže.
1937 m. persikėlė gyventi į JAV, tikėdamasis, kad Kalifornijos oras bus
palankesnis jo blogėjančiam regėjimui. Huxley neberašė romanų,
susižavėjo esė, kurios, kaip jam atrodė, geriau atspindėjo jo idėjas.
Taip pat kūrė scenarijus filmams.
Gyvendamas JAV Aldous Huxley susidomėjo mistika, ir šis susidomėjimas
vis labiau atsispindėjo jo kūryboje. 1954 metais Aldous Huxley išbandė
meskaliną, kurio jam parūpino psichiatras H. Osmond'as, ir savo
pojūčius aprašė knygoje "Suvokimo durys", kuri iškart tapo
bestseleriu. Ji pelnė jam hipių susižavėjimą ir pagarbą. Ši knyga
dabar laikoma bitnikų biblija. Tuo pat metu jis išbandė LSD.
Studijavo indų filosofiją. Atsidūręs filosofijos akligatvyje, vis
labiau gręžėsi į mistiką ir rytų filosofiją.