-10% NUOLAIDOS KODAS VISKAM: SILUMA
Algimantas Mackus (1932 m. vasario 11 d., Pagėgiai
–1964 m. gruodžio 28 d., Čikaga, IL) – poetas, kritikas,
eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų.
Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m.
Mackų šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Gyveno pabėgėlių
stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m.
pavasį emigravo į JAV. Kurį laiką dirbo darbininku. Baigė
aukštąjį mokslą (studijavo rusų kalbą ir literatūrą,
Roosevelto universitete – psichologiją ), buvo aktyvus
išeivijos gyvenimo dalyvis. Nuo 1954 m. – lietuviško
radijo laidų vedėjas.
Dalyvavo liberaliųjų akademinių
organizacijų „Šviesa“ ir „Santara“
veikloje, paskutinysis akademinio „Šviesos“ sambūrio,
dar nesusijungusio su „Santara“, pirmininkas. Išleido
eilėraščių rinkinius „Elegijos“ (1950), „Jo yra
žemė“ (1959), „Neornamentuotos kalbos generacija ir
augintiniai“ (1962, Vinco Krėvės premija). Paskutinis A.Mackaus
poezijos rinkinys „Chapel B“ (1965), dedikuotas
tragiškai žuvusiam rašytojui Antanui Škėmai, buvo
išleistas jau po poeto mirties ir yra lyg jo paties nekrologas.
Žuvo autoavarijoje 1964 m. gruodžio 28 d. Čikagoje.
