0

Algimantas Mackus

Algimantas Mackus (1932 m. vasario 11 d., Pagėgiai –1964 m. gruodžio 28 d., Čikaga, IL) – poetas, kritikas, eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų.


Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m. Mackų šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Gyveno pabėgėlių stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m. pavasį emigravo į JAV. Kurį laiką dirbo darbininku. Baigė aukštąjį mokslą (studijavo rusų kalbą ir literatūrą, Roosevelto universitete – psichologiją ), buvo aktyvus išeivijos gyvenimo dalyvis. Nuo 1954 m. – lietuviško radijo laidų vedėjas.


Dalyvavo liberaliųjų akademinių organizacijų „Šviesa“ ir „Santara“ veikloje, paskutinysis akademinio „Šviesos“ sambūrio, dar nesusijungusio su „Santara“, pirmininkas. Išleido eilėraščių rinkinius „Elegijos“ (1950), „Jo yra žemė“ (1959), „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962, Vinco Krėvės premija). Paskutinis A.Mackaus poezijos rinkinys „Chapel B“ (1965), dedikuotas tragiškai žuvusiam rašytojui Antanui Škėmai, buvo išleistas jau po poeto mirties ir yra lyg jo paties nekrologas.


Žuvo autoavarijoje 1964 m. gruodžio 28 d. Čikagoje.


Algimantas Mackus knygos


Jo yra žemė | Algimantas Mackus
Nuolaida knygai -30%
8,99 €
12,79 € *
Trys knygos | Algimantas Mackus

Šiuo metu neparduodama