Algirdas Kaušpėdas

Pateikiame keletą jo biografijos faktų.

Algirdas Kaušpėdas studijavo architektūrą Vilniaus Gedimino technikos universitete, vėliau dirbo Kauno miestų statybos projektavimo institute. Lietuvai atgavus nepriklausomybę porą metų užėmė Lietuvos televizijos direktoriaus pareigas. Dirbdamas architektu Algirdas Kaušpėdas statė namus visoje Europoje, įkūrė modulinių namų projektavimo įmonę.

Nors Algirdas Kaušpėdas yra žymus ir pripažintas architektas, plačioji masė jį geriausiai žino, kaip roko grupių lyderį ir dainininką. Ko gero žinomiausia jo grupė yra „Antis“, gyvavusi 1985-1990 metais, o vėliau, beveik po dvidešimtmečio ir vėl atgimusi. Grupės lyderis sukūrė daugumą tekstų, kuriuos net ir šiandien perdainuoja naujoji muzikantų karta. „Zombiai atrieda atidunda!“ ir „Kažkas atsitiko“ – dainos, įėjusios į istoriją.

2018-ais metais A. Kaušpėdas tapo vienu iš grupės „KAnDIs“ įkūrėjų. 2013-ais metais už nuopelnus lietuviškai muzikai jis buvo apdovanotas Muzikos asociacijos įsteigtu prizu.

Algirdas Kaušpėdas ne tik žinomas muzikantas bei architektas. Jis įžengė ir į literatūros pasaulį. Viena jo knyga – grupės „Antis“ poezijos rinktinė. Leidinyje „Antiška“ publikuojami autoriaus eilėraščiai, o įžanginius straipsnius parašė Rolandas Rastauskas, Jurga Ivanauskaitė ir Šarūnas Navakas. Knyga gausiai iliustruota ir interaktyvi – QR kodai leidžia greitai pasiekti ir pasiklausyti garsių dainų.

Autorius išleido ir trumposios prozos rinktinę „Gyveno kartą bičas ir kaimynas“. Skaitytojų laukia aštuoniasdešimt novelių, kurias iliustravo Arūnas Kavaliauskas. Knygos stilius gana netikėtas. Veikėjai bičas ir kaimynas geria alų, kalba arba tyli. Tada, kai kalba jie aptaria gyvenimiškas ir filosofines temas, nevengia anekdotų, provokuoja skaitytoją.

Algirdo Kaušpėdo kūrybos bruožai visada turėjo humoro elementų. Jų apstu ir pristatant knygą, nes autorius teigia, kad leidinys turėtų sudominti zombius, politinius ligonius ir nemąstančius žmones. Visgi, šią knygą įsigyti internetu rekomenduojame visiems skaitytojams, kurie nebijo pasijuokti iš savęs, provokacijas priima kaip iššūkį ir literatūroje ieško netradicinių formų.