Andy Griffiths

Prieš tapdamas rašytoju, Andy Griffiths dirbo taksistu, mokė anglų kalbos ir dainavo įvairiose roko grupėse.

Jis niekada nesvarstė tapti rašytoju – visada svajojo tapti dainininku ir būti panašus į roko žvaigždes Alice Cooper ar David Bowie. Kita vertus, Andy Griffiths pripažįsta rašęs nuo tada, kai galėjo laikyti pieštuką. Visi berniuko sąsiuviniai buvo išmarginti pasakojimais, juokeliais, komiksais. Trumpais šmaikščiais pasakojimais jis dalinosi su bendraklasiais, o paauglystėje kūrė tekstus roko dainoms.  

Andy Griffiths pasakoja, kad vaikiškų knygų rašytoju tapo netikėtai. Dirbdamas anglų kalbos mokytoju jis pastebėjo, kad mokiniams skirtos knygos jiems neįdomios, jos nežadina nei smalsumo, nei noro skaityti. Jis ėmė rašyti mokiniams istorijas pats. Kai sukaupė nemažai istorijų, pardavinėjo jų kopijas Melburne, o vėliau ėmė ieškoti leidėjo.

Užsispyrimas – pagrindinė savybė, būtina pradedantiesiems autoriams. Andy Griffiths kūrybą atmetė ne viena leidykla, tačiau pasirodžiusios jo knygos išsyk tapo bestseleriais. Per trisdešimt knygų parašęs Andy Griffiths puikavosi ir „New York Times“ geriausiai parduodamų autorių sąraše, o vaikai jį 80 kartų išrinko geriausiu autoriumi.

Andy Griffiths sako, kad kūrybai svarbi disciplina. Jis teigia turįs užrašų knygutę, į kurią kasdien bent penkias minutes užrašo viską – atpasakoja praėjusią dieną, aprašo sutiktus žmones ar tos dienos įsimintiniausius įvykius, žymisi beprotiškiausias galvon atėjusias mintis. Šios pastabos ne tik ugdo rašymo gebėjimus ir pastabumą, bet ir tampa puikia medžiaga būsimoms knygoms. Kai pritrūksta įkvėpimo, tereikia atsiversti užrašų knygelę...