Anna Gavalda

Spauda vadina šią didelę kompaniją pensionu, kas labai stebina rašytoją. Kurti Anna pradėjo dar mokykloje, kur jos rašinius mokytoja skaitydavo visai klasei. Baigusi mokyklą studijavo Sorbonos universitete, studijuodama išbandė kasininkės, padavėjos ir žurnalistės darbus. Po universiteto įsidarbino koledže prancūzų kalbos mokytoja – būtent tada ir pradėjo rašyti.

1992 m. Anna Gavalda tapo nacionalinio meilės laiškų konkurso nugalėtoja. Žiuri ypač sužavėjo tai, kad laiškas buvo parašytas vyro vardu. Apdovanojimą - kelionę į Veneciją - teko už skolą atiduoti nuomojamo buto savininkui. Vėliau buvo dar keletas sėkmingų konkursų.

Dažnai postūmiu rašyti tampa skausmingas gyvenimo įvykis. Annai tai buvo skyrybos su vyru. Ji sunkiai išgyveno išsiskyrimą ir laisvalaikiu rašė, bandydama savo išgyvenimus slėpti po kuriamais personažais. Taip atsirado pirmoji Annos Gavaldos knyga - novelių rinkinys „Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų“, išleista 1999 m. Debiutas buvo sėkmingas – kritikai gyrė, skaitytojai nupirko beveik milijoną egzempliorių, novelių rinktinė buvo išversta į 30 užsienio kalbų. Pirmasis rašytojos kūrinys 2000 m apdovanotas RTL-Lire Grand Prix. 2002 m. pasirodė romanas"Aš mylėjau", o po poros metų "Tiesiog drauge", kuris netgi nustelbė "Da Vinčio kodo" sėkmę. Knyga buvo nušluota nuo knygų lentynų. Rašytoja uždirbo 30 milijonų eurų.
Jos kūryba susidomėjo filmų kūrėjai. 2007 m. režisierius Claude Berry pagal knygą "Tiesiog kartu" sukūrė to paties pavadinimo filmą, kuriame nusifilmavo tokios prancūzų kino žvaigždės kaip Guillaume Canet ir Audrey Tautou.

Šiandien Anna Gavalda su dviem vaikais - sūnumi Luji ir dukra Felisite -  gyvena nuosavame name į pietryčius nuo Paryžiaus esančiame Melune. Ji rašo ne tik grožinės literatūros kūrinius – rašytoja bendradarbiauja su populiariuoju „Elle“ žurnalu.

Skaitydama knygas, rašytoja nenaudoja skirtuko. Ji juokauja, kad kiekvienas intuityviai galime atrasti tą siūlo galą, kur baigėme ankstesnį skaitymą. Anna Gavalda teigia, kad skaitymas jai yra malonumas, o ne veikla, reikalaujanti gilaus susikaupimo. Dažniausiai ji renkasi knygas, kurios pakliūva po ranka – moteris pripažįsta, kad vengia ilgai tyrinėti, rinktis, skaityti recenzijas, vartyti knygą po knygos. Jos namų biblioteka nedidelė ir neturi jokios išskirtinės istorijos – išskyrus tai, kad lentynos buvo ne kartą sugriuvusios.

Kadaise rašytoja Prancūzijos žurnalistams išplatino laišką, kuriame teigė, kad atsisako duoti interviu, nebent tai būtų raštiškos užklausos elektroniniu paštu. Anna Gavalda teigia, kad taip jai lengviau išreikšti savo mintis – ji gali būti nuoširdesnė ir kalbėti apie gilesnius dalykus. Autorė pataria visiems internautams išjungti ekranus, suryjančius daugybę brangaus laiko, ir atsiversti knygą – tai bus gerokai naudingesnė ir prasmingesnė veikla.

Apsakymų rinkinys „Pramušti šarvus“ – devintoji rašytojos knyga.