Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, Utenos apskritis – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – poetas, kalbininkas, matematikas, Seinų vyskupas, Biblijos vertėjas.
Užaugo penkių vaikų šeimoje su trimis broliais ir seserimi.Dar trys broliai mirė vaikystėje.
Pirmąsias mokslo žinias gavo namuose iš tėvo ir brolio. 1841–1843 m.
mokėsi lenkų kalba Anykščių pradžios mokykloje, 1845–1848 m.
žiemomis lankė Anykščių rusišką parapinę pradžios mokyklą, o
vasaromis ganė tėvų bandą. Kadangi lėšų mokytis nebuvo, 1848–1849
m. buvo išsiųstas tarnauti pas kleboną Joną Danevičių į Gelvonų
kleboniją liokajumi.
Antanas Baranauskas nebuvo stiprios sveikatos ir nelabai tiko prie
sunkių ūkio darbų, todėl tėvo, Anykščių valsčiaus raštinės
tarnautojo, sprendimu buvo išsiųstas į dvimetę Rumšiškių
raštininkų mokyklą (1851–1853). Čia buvo rengiami Rusijos imperijos
valstybinių įstaigų tarnautojai, galintys tvarkyti įvairius dokumentus.
Čia išmoko rusų kalbą ir būdamas 14-os metų lenkų kalba parašė
pirmuosius eilėraščius.
1853 m. išvyko į Žemaitiją: dirbo raštininko padėjėju Vainute,
Raseiniuose, Sedoje ir Skuode. 1853–1856 m. rašė lenkų kalba
dienoraštį - unikalų XIX a. vidurio tokio žanro dokumentą.
1855 m. Telšiuose susipažino su pagarsėjusia žemaičių poete Karolina Praniauskaite. Ji supažindimo A. Baranauską su lenkų literatūra, o jos brolis kunigas Otonas Praniauskas padėjo 1856 m. įstoti į Varnių kunigų seminariją. Motiejaus Valančiaus vadovaujama seminarija rengė naują kunigų kartą. Čia studijuodamas Baranauskas apsisprendė rašyti lietuvių kalba.
1885 m. pradėjęs kilti bažnytinėje hierarchijoje Baranauskas baigė
pedagoginį darbą Žemaičių kunigų seminarijoje. Įsitraukė į
savarankiškas matematikos studijas. Sukūrė ir pasiūlė naudoti nemažai
ir šiuo metu vartojamų lietuviškų matematikos, daugiausia geometrijos
terminų (trikampis, daugiakampis, lankas, erdvė, status kampas, smailus
kampas ir kt.).