Antanas Vienuolis

Užaugo penkių vaikų šeimoje su keturiomis seserimis.

Nuo dviejų metų augo pas senelius Ažupiečių kaime šalia Anykščių. Mokėsi Anykščių valsčiaus pradžios mokykloje (1894–1895), vėliau Liepojos gimnazijoje Latvijoje (1895–1900).

Atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko tėvų ir giminaičio vyskupo A. Baranausko finansinės paramos, todėl turėjo palikti mokslą ir pradėti gyventi savarankiškai. 1900–1903 m. A. Žukauskas dirbo mokiniu Maskvos (Rusija) Keizerio vaistinėje. Išlaikęs egzaminus gavo provizoriaus padėjėjo kvalifikaciją. Maskvoje susidomėjo rusų literatūros klasika, daug skaitė, pradėjo rašyti pats. 

Vienuolis ne tik jaunystėje, bet ir vėliau nemažai keliavo. 1903 m. A. Žukauskas išvyko į Kaukazą atlikti privalomos vaistininko padėjėjo praktikos. 1903–1905 m. dirbo vaistinėse Železnovodske (Rusija) ir Tbilisyje (Gruzija). Gruzijoje, sužavėtas gamtos grožio, parašė pirmąsias Kaukazo legendas. 1906 m. A. Žukauskas po ilgesnės pertraukos lankėsi Lietuvoje ir Anykščiuose, o 1907 m. vėl grįžo į Maskvą.

1907–1914 m. dirbo V. K. Fereino vaistinėje – tuo laiku didžiausioje Europoje. Tuo pačiu metu Maskvos universitete studijavo farmaciją ir 1910 m. įgijo provizoriaus išsilavinimą. Kartu klausė ir literatūros paskaitų Šaniavskio liaudies universitete.

1909 m. lankydamasis Lietuvoje, parašė labiausiai žinomą savo apsakymą „Paskenduolė“. O kūrinys „Užkeiktieji vienuoliai“ turėjusi įtakos slapyvardžio pasirinkimui. Rašytojas pasirašė Vienuliu (kaip rašytojas liudijo dėl to, kad jautėsi vienišas), o redaktoriai ištaisė į Vienuolis ir šis pseudonimas liko).

Į Lietuvą grįžo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Gimtinėje toliau tęsė darbą vaistinėse, buvo laikraščių redaktorius ar bendradarbis. Karo metais dirbo karo korespondentu. 1922 m. grįžo gyventi į gimtąsias žemes – Anykščius, kur, be rašytojo darbo, buvo įsteigęs farmacijos verslą, vaistinių. Anykščiuose praleido ir didžiąją dalį likusio gyvenimo.

1929 m. jis ruošėsi studijuoti Leipcigo (Vokietija) universitete, kiek laiko gyveno Italijoje.

1940–1941 m. sovietinės okupacijos metais buvo nacionalizuota jo vaistinė, sūnus Stasys ištremtas į Sibirą. Gelbėdamas sūnų, rašytojas buvo priverstas parašyti ideologizuotus kūrinius - apysaką „Išdukterė“ (1945 m.) ir romaną „Puodžiūnkiemis“ (1945–1949 m.). 1927 m. Anykščiuose įkūrė Antano Baranausko muziejų – pirmąjį memorialinį muziejų Lietuvoje.

1944–1945 m. jis buvo Anykščių gimnazijos rusų kalbos ir literatūros mokytojas.

Pirmąkart susituokė 1913 m. Žmona Sofija Jackūnaitė-Žukauskienė (1894–1977) – tarnautoja, gydytoja odontologė, vertėja. Sūnus Stasys Žukauskas (1914–1992) – vaistininkas, 1941–1945 m. politinis kalinys. Šeima iširo 1918 m.

Antrąkart vedė 1924 m. Žmona  - Leokadija Ermušaitė-Žukauskienė (1896–1971) – raštinės tarnautoja. Duktė Laima Žukauskaitė-Ruigienė (1925–2012) – vaistininkė, švietėja, lietuvybės saugotoja.

Mirė Antanas Vienuolis 1957 m. rugpjūčio 17 d. Anykščiuose. Palaidotas savo sodyboje Anykščiuose.