Astrid Lindgren – vaikų mylimiausia rašytoja ir įtakinga nuomonės formuotoja

Rašytojos Astrid Lindgren vardas man labai svarbus. Drąsiai galiu sakyti, kad ši moteris prisidėjo prie mano asmenybės augimo. Astrid Lindgren knygos – mano skaitymo karjeros, kuri tęsiasi jau trisdešimt metų, pradžia. Kiekvienas istorijose sutiktas herojus viduje paliko dalelę savęs.

Aš esu truputį Pepė Ilgakojinė, kuri rengiasi ryškiai ir elgiasi kaip nori. Prisipažinsiu, kad daugybę metų raudonai dažiau plaukus. Čia Pepė dėl to kalta. Tikrai! Aš esu ir Emilis iš Lionebergos, kuris iš smalsumo gali įkišti galvą į siaurą puodą. Aš esu ir truputį Ronja plėšiko duktė, basomis lakstanti po mišką ir šiek tiek savimi nepasitikintis Skrebutis iš „Brolių Liūtaširdžių“.

Aš ne vienintelė tokia. Astrid Lindgren kūryba išaugino ne vieną kartą skaitytojų. Šiandien mėgstamiausiu vaikiškų knygų herojumi, dažniausiai, įvardijamas Haris Poteris, tačiau mano širdyje gyvena Ronja, Rasmusas, Kalis, Junatanas ir kiti.

Tiesa, apie mėgstamiausią vaikystės autorę kalbėti sunku. Ir ne dėl to, kad trūksta žodžių, o dėl to, kad internete gausu straipsnių visapusiškai nagrinėjančių rašytojos gyvenimą, norintys atras ir filmų. Tam tikrus biografijos etapus ji ir pati aprašė knygoje „Karo dienoraščiai, 1939-1945“. Ar įmanoma iškapstyti kažką naujo? Kažin. Ir aš čia nekartosiu tikslios biografijos, na žinote, kada gimė, kuriais metais lankė mokyklą ir t.t., nes tą nesunkiai rasite, kad ir Vikipedijoje, tačiau vis tiek noriu pasidalinti įdomybėmis apie žymiausią savo laikų influencerę (teisinga būtų sakyti „nuomonės formuotoją“). Taip taip, tai buvo moteris, kuri savo pasisakymais keitė įstatymus ar vertė atsistatydinti svarbius valdžios žmones.

Pirmojo vaiko gimimas – skaudžiausias Astrid Lindgren biografijos etapas

Astrid Lindgren vaikystė buvo graži. Ji augo mylinčioje šeimoje, ramioje vietoje. Tačiau sulaukusi paauglystės Astrid pavirto maištinga mergina. Žvelgiant iš viso jos gyvenimo perspektyvos, atrodo, kad kitaip ir negalėjo būti. Juk ji buvo labai protinga, talentinga, turėjo tvirtą nuomonę, spinduliavo gyvybingumu. Tad ar keista, kad mažame miestelyje paauglė tiesiog sproginėjo?

Astrid įsidarbino vietinio laikraščio redakcijoje, o norėdama atrodyti vyresne, taip pat ir išsiskirti, ji nusikirpo plaukus. Miestelis pašėlo. Ir jei toks, šiandien atrodytų, menkas įvykis sukėlė paskalų bangą, tai įsivaizduokite, kas nutiko, kai aštuoniolikmetė Astrid pastojo. Netekėjusi. Apie tokią reakciją sakoma – „išmušė saugiklius“.

Vaiko tėvas – gerokai vyresnis laikraščio redaktorius. Beje, įvairiuose šaltiniuose faktai išsiskiria. Vienuose teigiama, kad vedęs vyras nė negalvojo skirtis, kituose, kad jis pasipiršo Astrid, bet ji, nenorėdama iš septynių vaikų atimti tėvo, pasiūlymo atsisakė.

Gimtojo Astrid Lindgren miestelio gyventojai taip pašėlo, kad, neperspausiu sakydama, tiesiogine ta žodžio prasme išvarė merginą. Ji neturėdama nei pinigų, nei tvirto užnugario, spruko į šalies sostinę, kur dirbo padienius darbus, kentė nepriteklių, badavo. Galiausiai jai padėjo atsitiktinai sutikta advokatė, ginanti moterų teises.

Tuo metu (1926-tais metais) Švedijos įstatymai nebuvo palankūs vienišoms, netekėjusioms motinoms. Valdžia kūdikius atimdavo, apgyvendindavo vaikų namuose, o mamos amžiams netekdavo teisės juos auginti ir net pamatyti. Taip. Skamba žiauriai. Todėl advokatės patarta Astrid savo sūnų pagimdė Danijoje ir paliko globojančioje šeimoje. Tačiau darė viską, kad kuo dažniau jį lankytų. Kaltės žymę ši patirtis paliko visam gyvenimui.

Namų šeimininkė Astrid Lindgren tampa garsiausia pasaulyje vaikų rašytoja

Kaip jau sakiau, visos rašytojos gyvenimo istorijos nerašysiu, tačiau paminėsiu, kad Astrid Lindgren gyvenimas pasikeitė, kai ji ištekėjo už pono Lindgren, kuris, beje, kaip ir sūnaus tėvas, buvo moters viršininkas. Vyras įvaikino jos pirmagimį, vėliau jie susilaukė dukros, o būsima autorė metė sekretorės-stenografistės darbą ir atsidėjo vaikų auginimui.

Fantazijos kupinos istorijos gimė netikėtai. Pirmąją istoriją „Brita Mari išlieja širdį“ Astrid nusiuntė į vienos leidyklos paskelbtą konkursą. Netikėtai jį laimėjo ir išgelbėjo leidyklą nuo bankroto bei pradėjo ilgalaikį tarpusavio bendradarbiavimą.

Knyga apie Pepę taip pat atsirado spontaniškai. Šį personažą sugalvojo autorės dukra, kuri vis prašė mamos papasakoti istoriją apie mergaitę Pepę Ilgakojinę. Tačiau knyga atsirado kiek vėliau, kai pati Astrid dėl traumos buvo prikaustyta prie lovos, nuobodžiavo, užrašė tekstą bei nusiuntė rankraštį leidyklai, kuri jį atmetė. Vėliau, žinoma, dėl to graužė nagus.

Bet ar neigiamas atsakymas yra kliūtis pašėlusiai autorei? Ne! Istoriją apie Pepę ji ir vėl nusiuntė konkursą surengusiai leidyklai, laimėjo ir tai tapo tikrąja karjeros pradžia. Beje, ne tokia ir lengva, nes perskaitę „Pepę Ilgakojinę“ kritikai pašėlo. Kur tai matyta, kad mergaitė gyvena viena, daro ką nori ir nepaiso normų. Tačiau vaikai yra geriausi teisėjai ir Astrid knygos jiems patiko. Labai labai patiko!

Daugiau apie Pepės gimimo istoriją kviečiu paskaityti autorės Lauros Selenytės straipsnyje, publikuotame portale „15min“ – „Septyniasdešimtmetį švenčianti Pepė Ilgakojinė moko nepamiršti vaikystės“.

Beje, Pepė, kartu su savo „mama“, puošia ir Švedijos 20 kronų banknotą. Rašytoja sukūrė daug personažų, bet Pepė yra populiariausia pasaulyje, išskyrus Rusiją, Lenkiją ir Čekiją. Rusijoje vaikai labiausiai mėgsta Karlsoną, kuris gyveno ant stogo, o lenkų ir čekų jaunieji skaitytojai yra tikri „Padaužų kaimo vaikų“ fanai.

Šiandien rašytojos knygos išverstos į daugiau nei šimtą kalbų. Jos skaitomos kiekvieną akimirką ir nepraranda populiarumo. Autorės kūryba, be kitų apdovanojimų, buvo įvertinta ir Hanso Kristiano Anderseno premija.

Įtakingiausia influenserė: Astrid Lindgren kalba, žmonės klauso!

Astrid Lindgren parašė daugybę knygų vaikams, tapo žinoma visame pasaulyje ir itin populiari savo šalyje. Ji tikrai nebuvo iš tų moterų, kurios sėdi po šluota ir pritariamai linksi galva. Priešinai, Astrid turėjo tvirtą nuomonę įvairiais globaliais ir nacionaliniais klausimais. Šiandien tokie žmonės vadinami nuomonės formuotojais arba influenseriais.

Astrid visą savo gyvenimą nuolat priešinosi neteisybei ir priespaudai. Ji aršiai kovojo už vaikų teises, gyvūnų gerovę ir gamtos apsaugą, kritikavo mokesčių ir socialinės apsaugos sistemą. Ilgainiui Astrid Lindgren balsas tapo toks stiprus, kad priversdavo atsistatydinti politikus ir keisti įstatymus, būtent šiai moteriai galima padėkoti, kad Švedijoje buvo uždraustos fizinės vaikų bausmės.

1980-tais metais buvo daug diskutuojama apie branduolinę energetiką ir Švedija dėl šio klausimo rengė referendumą. Įsitraukusi į šį klausimą Astrid Lindgren skatino valstybę atsisakyti branduolinės energijos vartojimo, uždaryti elektrines ir uždrausti urano gavybą. Taip pat ji pasisakė už gamtos išteklių išsaugojimą. Tuo metu parašytoje knygoje „Ronja plėšiko duktė“ autorė ypač stipriai išryškino žmonių santykius su gamta.

Kita garsi rašytojos kampanija buvo kova už gyvūnų teises. Ji parašė daug straipsnių, kuriuose švietė žmones apie gyvūnų padėtį Švedijos fermose. Galiausiai rašytoja nulėmė tai, kad šalyje buvo pristatytas naujas gyvūnų apsaugos įstatymas, kuris net turėjo juodraštinį pavadinimą „Lex Lindgren“.

Astrid Lindgren nuomonė tapo tokia svarbi, kad visuomenė reikalavo ją išreikšti pačiais įvairiausiais klausimais: nuo taikos pasaulyje iki dantų priežiūros. Nenuostabu, kad senatvėje rašytoja jautėsi gerokai pavargusi, tačiau jos pasiekimai ir atkaklumas man daro įspūdį.

Astrid Lindgren knygos: penkios rekomendacijos

Rašytoja sukūrė daugiau nei aštuoniasdešimt įvairaus žanro kūrinių. Vaikams skirtos knygos yra kupinos nuotykių ir fantazijos. Be abejo, istorijos ugdo vaizduotę ir žmogiškąsias vertybes, moko gerumo, meilės ir draugystės. Aš siūlau absoliučiai visas knygas, nes jei perskaitysite vieną, tai norėsite ir antros. Tačiau jei dar nesusipažinote su rašytojos istorijomis, rekomenduoju penkias savo mėgstamiausias knygas, kurios, ko gero, yra ir populiariausios.

• Astrid Lindgren „Pepė Ilgakojinė“. Pepė – mergaitė, išsiskirianti ryškiais drabužiais, raudonais plaukais ir strazdanotu veidu. Ji pašėlusi, drąsi, visada elgiasi taip kaip nori ir gyvena viena. Ji mėgsta nuotykius, nieko nebijo ir yra pati stipriausia mergaitė žemėje.Knygoje, kuri išgarsino rašytoją, skaitykite apie Pepės bei jos kaimynų Tomio ir Anikės nuotykius, kurių čia tikrai daug. Draugai iškylaus, eis į cirką, žais policininkus, ruošis į svečius, tramdys ryklius ir kitaip pramogaus. Bus linksma! O rašytoja, žinoma, per savo veikėjų patirtį, pirštu pabaksnoja ir į įvairias visuomenines problemas.
• Astrid Lindgren „Ronja plėšiko duktė“. Kaip jau minėjau, autorė knygą parašė tuo metu, kai šalyje buvo daug kalbama apie branduolinę energiją ir gamtinius išteklius. Istorijoje jaučiama ypatinga meilė gamtai.Knygoje susipažinsime su Ronja – plėšikų vado dukra, kuri savo dienas leidžia lakstydama po miškus. Vieną dieną į kitą kalno pusę atsikrausto dar viena plėšikų gauja, o Ronja susidraugauja su jų vado sūnumi Birku. Skaitytojų laukia daug nuotykių, o knygos veikėjai įvertins draugystės galią.
• Astrid Lindgren „Rasmusas klajūnas“. Autorės knygose dažnai sutiksime skriaudžiamus vaikus, kuriems trūksta meilės. Rasmusas irgi toks. Tai berniukas, kuris auga vaikų namuose ir neturi jokių vilčių būti įvaikintas. Juk jis didelis ir negražus, o įtėviai mieliau renkasi mergaites. Vieną naktį Rasmusas pasprunka ir iškeliauja ieškoti šeimos, kuri norėtų jį priimti.Kelionėje jis susidraugauja su suaugusiu elgeta Oskaru ir jie abu leidžiasi į nuotykius. Du draugai keliauja per miestus ir kaimelius, patiria daug išbandymų, paskanauja laisvės skonio ir pradeda suprasti atsakomybės ir pareigos prasmę bei draugystės vertę. Ar suras Rasmusas naujus namus? Čiupkit knygą, nes atsakymas slypi ten.
• Astrid Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“. Aš dievinu detektyvus. Ir esu tikra, kad „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“ buvo pirmas mano gyvenime perskaitytas detektyvas, pasėjęs šią meilės sėklą. Istorija pasakoja apie draugus Kalį, Evą Lotą ir Andersą, kurie priklauso Baltosios Rožės riteriams ir kovoja su kita vaikų grupele – Raudonosiomis Rožėmis. Tačiau mažą miestelį sudrumsčia tikri nusikaltimai, kuriuos šaunieji riteriai pasiryžę išsiaiškinti anksčiau nei policija. Beje, ši knyga 1976-tais metais buvo ekranizuota Lietuvoje. „Lietuvos kino studija“ ir režisierius Arūnas Žebriūnas pastatė filmą vaikams „Seklio Kalio nuotykiai“.
• Astrid Lindgren „Broliai Liūtaširdžiai“. Tai pirmoji mano perskaityta Astrid Lindgren knyga, po kurios įsimylėjau ir autorę, ir pasakų bei maginės fantastikos žanrą. Pagrindinės istorijos temos gana sudėtingos – mirtis ir netektis. O šalia ir išdavystė, ištikimybė, meilė, narsa, gerumas, nenoras skriausti ir naudoti smurtą, net jei priešas blogas.Pagrindiniai veikėjai – broliai Karlas ir Junatanas, kurie miršta ir patenka į pomirtinį pasaulį Nangijalą. Nors atrodo, kad tai svajonių šalis, kurioje visi gražūs ir sveiki, tačiau pasirodo, kad net ir čia vyrauja baimė, priespauda ir teroras, su kuriais ir bandys kovoti broliai. Ko gero, tai jautriausia rašytojos knyga.

Astrid Lindgren palikimas

Autorė mirė sulaukusi garbingo 94 metų amžiaus, tačiau ji vis dar gyvena tarp mūsų. Ir gyvens. Mes skaitysime jos knygas ir žiūrėsime pagal jas pastatytus filmus. Daug autorės citatų jau tapo liaudies folkloru, o rašytojos vertybės vis dar formuoja mūsų ir mūsų vaikų supratimą apie tai, kas teisinga ar neteisinga, gera ar bloga. Autorės svarba ir palikimas visuomenei yra neįkainojami.

Daugelį dabar gyvenančių autorių, dramaturgų ir kino kūrėjų įkvėpė Astridos Lindgren kūryba. Po Astrid mirties apie ją buvo rašomos knygos, kuriami dokumentiniai filmai, rengiamos parodos. Jos veikėjų vardais vadinamos gatvės, o pačios autorės vardą gavo asteroidas.

Švedijos vyriausybė 2002-tais metais įsteigė Astrid Lindgren vardo premiją, kuri skiriama už paramą vaikų bei jaunimo literatūrai, skaitymo populiarinimą. Prizą gali gauti rašytojai, iliustratoriai, bibliotekos ir įvairios visuomeninės organizacijos, kurios laikosi rašytojos propaguotų vertybių.

Didžiausi fanai gali apsilankyti Astrid Lindgren pramogų parke, jos vaikystės namuose, ar bute, kuriame ji gyveno savo gyvenimą.

Aš pati tikiu, kad Astrid Lindgren knygos populiarios išliks amžinai. Juk jose užfiksuotos vertybės yra nepavaldžios laikui. Papasakojau tik keletą autorės gyvenimo akimirkų, tačiau jei norite ją pažinti artimiau ir sužinoti daugiau informacijos apie darbus, politines pažiūras, asmeninį gyvenimą bei palikimą, rekomenduoju aplankyti oficialią svetainę, kuria rėmiausi rengdama šį tekstą. Ten dar daugiau įdomių faktų, knygų veikėjų aprašymų ir nuorodų!