Daug Stephen‘o King‘o veidų: siaubo rekordininkas, kurio bijo pati mirtis?

Nedaug yra tokių kūrėjų, kurie vien apie savo gyvenimą galėtų parašyti knygą, nenusileidžiančią jų kūrybai. Kita vertus, nedaug tokių, kurie gali pasigirti išgyvenę bene mirtiną susidūrimą su automobiliu, yra laikomi pasaulio rekordininkais ne vienoje srityje ir kurių parašytus darbus sukrovus vieną ant kito, jie „ūgiu“ pralenktų patį autorių. Ir tai turbūt bene vienintelis atvejis, kuomet Stephen‘as King‘as gali būti pralenktas. Šiaip ar taip, Karaliumi jis vadinamas ne be priežasties!

Jo kūryba yra įėjusi į istoriją dar jam pačiam esant gyvam. Per dieną jis stengiasi parašyti bent du tūkstančius žodžių. Kūrybinių idėjų jis turi tiek, kad ne tik yra parašęs 63 romanus, bet ir 13 kitų knygų – apsakymų rinkinių, trumpų istorijų, biografiją-patarimų rašytojams knygą, svarstymus apie siaubo žanrą ir ne tik. Ir jis nesustoja. Šiandien jo septyniasdešimt ketvirtasis gimtadienis, o prieš keletą mėnesių jis išleido naujausią romaną „Billy Summers“.

Nebandysime ieškoti priežasčių, kodėl Stephen‘as King‘as yra toks, koks yra – tikriausiai nepasisektų. Vis dėlto, šio gražaus gimtadienio proga pabandysime jį pažinti ne tik per jo kūrybą, bet ir kasdienybę. Kodėl galima sakyti, kad jis turi net du gimtadienius? Kodėl nekenčia Stanley Kubrick‘o „Švytėjimo“ ekranizacijos? Kokias knygas laiko savo geriausiomis ir ką pataria būsimiems ar esamiems rašytojams?

Kiti Stephen‘o King‘o veidai

S.King‘as – ne tik aktyvus rašytojas. Muzikos pasaulyje jis žinomas kaip radijo stoties savininkas, grupės „Rock Bottom Remainders“ narys – joje grojo ir daug kitų žinomų rašytojų. Yra parašęs miuziklą – nejuokauju! „Ghost Brothers of Darkland Country“ pasakoja istoriją apie du vienas kito nekenčiančius brolius, priverstus leisti laiką apleistoje trobelėje miško glūdumoje. Priminsiu, miuziklą rašė King‘as, todėl žinoma, kad trobelėje vaidenasi, o brolius lanko vaiduokliai brolių, kurie… irgi nekenčia vienas kito. Kas skaitė bent vieną jo kūrinį, kuo puikiausiai žino – Stephen‘as King‘as turi puikų humoro jausmą ir yra meistriškai įvaldęs ironijos bei sarkazmo meną.

Tačiau vienas didžiausių autoriaus pomėgių, o ir vienas būtiniausių jo, kaip rašytojo atributų neabejotinai yra knygos. Savo bibliotekoje King‘as jų turi daugiau nei 17 tūkstančių (ir didžiąją dalį jų yra perskaitęs!), o duodamas patarimus pradedantiems rašytojams visada primena: „Jeigu neturi laiko skaityti, neturi laiko (ir galimybių) rašyti.“

Jo knygoje „On Writing“, puikiame autobiografijos, straipsnio ir patarimų rinkinio derinyje, King‘as netgi pateikia jį įkvėpusių, labiausiai patikusių, didžiausią įtaką pateikusių knygų sąrašą. Jame tokie pavadinimai, kaip Ch.Dickens‘o „Oliveris Tvistas“, William‘o Golding‘o „Musių valdovas“, Harper Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“, serija apie Harį Poterį, Roberto Bolano „2666“, trilogija „Pietinis pakraštys“, Ann Patchett „Nuostaba“ ir daug kitų nuostabių bei įsimintinų knygų – tiek klasikinių, tiek šiuolaikinių.

Vienas didžiausių jo pomėgių, nesusijusių su muzika ir literatūra – beisbolas. Stephen‘as – ilgametis komandos „Red Sox“ gerbėjas, todėl netgi „pasivaideno“ (ar galima tekste apie šį autorių nepanaudoti tokio žodžio? Jis man neatleistų!) filme apie beisbolą „Fever Pitch“, kuriame vaidino tokios žvaigždės, kaip Jimmy Fallon‘as ir Drew Barrymore.

Ypač svarbų vaidmenį beisbolas vaidina viename iš autoriaus romanų „Mergaitė, kuri mylėjo Tomą Gordoną“. Nepaprastai gąsdinanti, realistiška, atsikvėpti neleidžianti ir įtraukianti knyga pasakoja apie devynmetę, pasiklydusią miške ir sveiką protą išlaikančią tik galvojant apie beisbolą ir savo mylimiausią žaidėją – Tomą Gordoną.

Ekranizacijų Gineso rekordininkas

Nieko keisto, jog parašius šitiek knygų, ekranizacijų per metus prikapsi su kaupu – o King‘as gali džiaugtis būdamas šios srities rekordininku. Pasak Gineso knygos, jo kūriniai yra ekranizuoti daugiausiai kartų – šiuo metu yra sukurti 68 filmai (dar 3 šiuo metu yra gamybinėje būsenoje), 32 serialai ir/ar televiziniai filmai ir 6 ekranizacijos kituose projektuose, kuriuose buvo ekranizuojama ne tik King‘o kūryba.

Todėl nieko keisto ir tai, jog iš tiek daug ekranizacijų, toli gražu ne visos yra paties Karaliaus mėgstamos. Ar net pripažįstamos. Vienų autorius nemėgsta dėl nuklydimų nuo originalių, jo parašytų istorijų, kitas laiko tiesiog nevykusiomis. Pavyzdžiui, kino giganto Stanley Kubrick‘o „Švytėjimo“ ekranizaciją Stephen‘as yra pavadinęs „nuostabiu kadilaku be variklio“. Pasak King‘o, Kubrick‘as jo veikėją Vendę pavertė misoginiste, Džeką – jokio pokyčio nepatiriančiu tironu, o filmą – šaltu ir bejausmiu, pamiršdamas, kad „Švytėjimas“ visgi yra istorija apie šeimą, kurios nariai vienas kitą nepaprastai myli.

Ilgus metus apie šią ekranizaciją tylėjęs, visgi King‘as kritikos „Švytėjimui“ negailėjo – ką reiškia vien tai, kad knygos ir filmo pabaigos yra visiškai skirtingos. Todėl nors kai kurie Kubrick‘o sukurti filmai yra vieni King‘o favoritų, „Švytėjimas“ nėra vienas jų. Tačiau tai nereiškia, jog visos ekranizacijos autoriaus laikomos nevykusiomis! Kai kuriose, pavyzdžiui „Tas“ filme Stephen‘as netgi suvaidino smulkų vaidmenį, o „Pabėgimą iš Šoušenko“ laiko viena geriausių jo kūrybos adaptacijų.

Tiesa, į šį ekranizacijų skaičių neįeina tos, kurias King‘as parduoda vos už dolerį. Jo oficialiame tinklapyje yra sąrašas trumpų istorijų, kurias pradedantieji kino kūrėjai gali nusipirkti bene veltui. Vienintelė sąlyga – iš ekranizacijų nebandyti uždirbti. Belgijoje netgi vyksta festivalis, kuriame rodomos šios vieno dolerio King‘o ekranizacijos.

Kas kurti padeda, o kas tik trukdo?

Šitiek kūrinių, tiek knygų, istorijų, veikėjų ir miestų, blogiečių ir herojų, super-galių ir prakeiksmų, netgi kitų pasaulių – iš kur tiek idėjų? Tiek įkvėpimo? Galbūt nuskambės baisiai, tačiau jei King‘o to būtume paklausę prieš kelis dešimtmečius, jis pateliūskuotų viskį stiklinėje ir pasivalytų nosies galiuką – ar jokie balti milteliai neprilipę? Autorius apie savo kovą su priklausomybėmis kalba daug, atvirai ir drąsiai – tai yra neabejotina gijimo proceso dalis. Visgi, įvairūs rašymo „pagalbininkai“ daugiau atėmė, nei kad davė – romano „Kudžas“ rašymo proceso siaubo meistras nepamena visai.

O ir ne visada King‘as buvo siaubo karaliumi. Savo pirmąjį romaną „Kerė“, dabar laikomą ne tik vienu jo geriausių, bet ir garsiausių (o ir ne kartą ekranizuotu), King‘as kažkada tiesiog išmetė į šiukšlių dėžę – jam pasirodė nevykęs. Jo žmona Tabitha rankraštį išgelbėjo – savo vyru ji tikėjo nuo pat jo rašymo karjeros pradžios, visada skaito jo rankraščius, duoda patarimų (gi ir pati yra keletą knygų išleidusi!), o knygas neretai Stephen‘as dedikuoja būtent jai.

Sėkmė – tikra ar atsitiktinė?

Tikriausiai natūralu, jog po tiek knygų, po tokios sėkmės, o ir, neslėpkime, tiek pinigų, aplanko šioks toks dvejonės jausmas – o kas, jei visa tai – tiesiog laimingas atsitiktinumas? Kas, jei man tiesiog pasisekė? Reikiamu laiku atsiradau reikiamoje vietoje? Net ir karaliai kartais sudvejoja – taip sudvejojęs buvo ir pats King‘as. Ir situaciją išsprendė nepaprastai king‘iškai – sukurdamas veikėją.

Visgi, veikėjas buvo ne bet koks. Jis sukūrė asmenį, kuriuo prisidengė kaip pseudonimu. Taip gimė Richard‘as Bachman‘as – gimęs Niujorke, tarnavęs armijoje, dienomis dirbantis savo pienininkystės fermoje, o naktimis rašantis romanus – po šiuo pseudonimu Stephen‘as išleido jų net keletą. Įdomu tai, jog ant Bachman‘o knygų buvo ir nuotrauka – tariamai daryta autoriaus žmonos. Iš tiesų joje buvo King‘o literatūrinio agento draudimo agentas!

Visgi, Stephen‘as King‘as bent dalinai įsitikino, kad jo sėkmė – ne atsitiktinumas ne tik dėl to, kad po pseudonimu parašyti kūriniai susilaukė sėkmės, bet ir todėl, kad jo rašymo stilius, nors ir paprastas, visgi yra nepaprastai įsimintinas. Panašumus tarp King‘o ir Bachman‘o kūrybos atrado vienas ypač akylas knygyno darbuotojas, viešai pareiškęs, kad Bachman‘as net neegzistuoja. Ir nors vieno iš romanų „Sulysėlis“, publikuotų po pseudonimu, kopijų buvo parduota ne tiek jau ir mažai – 28 tūkstančiai egzempliorių –  skaitytojams sužinojus, kad autorius yra King‘as, tiražas išaugo dešimčia kartų.

Stephen‘as Kingas: mažai žinomi faktai ir įdomybės

• Kasmet bent 4 milijonus dolerių aukoja bibliotekoms, ugniagesių stotims, mokykloms ir menus remiančioms labdaros organizacijoms.
• Pirminė knygos „Tas“ idėja buvo aprašyti demoną… trolį. Visgi, įkvėptas McDonald‘s veido klouno Ronald‘o McDonald‘o, King‘as nusprendė, kad vaikai labiau bijo klounų, ne trolių.
• Yra parašęs knygų su savo sūnumis rašytojais Joe ir Owen. Joe prisidengia Joe Hill pseudonimu, nes teigia nenorintis vaikytis tėvo šlovės.
• Dievina grupes AC/DC ir The Ramones. Pastaruosius savo kūryboje, o ypač romane „Gyvulėlių kapinės“ minėjo taip dažnai, jog grupė parašė to paties pavadinimo dainą… būdami King‘o namo rūsyje!
• 1999-aisiais buvo partrenktas autobusiuko – 4 metrus „skrido“, buvo pradurtas plautis, suknežinta koja, sutrupintas klubas. Per 10 dienų atlaikė 5 operacijas, vėliau laukė daug mėnesių reabilitacijos. Ilgą laiką galėjo sėdėti tik po 40 minučių, nes vėliau klubo skausmas pasidarydavo nebepakeliamas. Po teismo proceso jį partrenkusį autobusiuką įsigijo už 1.5 tūkst.dolerių, nenorėdamas, kad jis būtų parduotas eBay. Teigė apgailestaująs, kad autobusiukas buvo atiduotas į metalo laužą – su juo po tiek kančių būtų norėjęs „susidoroti“ pats.
• „Švytėjimą“ įkvėpė parašyti viešbutis, kuriame apsistojęs susapnavo košmarą. Pagrindines romano siužetines idėjas apgalvojo pabudęs ir rūkydamas cigaretę. Ją užgesinus teigė turintis viską, ko reikia knygos griaučiams. Vėliau šis viešbutis tapo siaubo muziejumi.
• Vienas pirmųjų autorių, numačiusių elektroninės knygos populiarumą ir išbandžiusių elektroninę leidybą – ypač sėkmingai ir pelningai. Visgi, niekada nelaidojo spausdintų knygų: „Nauji žaisliukai žmonėms greitai atsibosta.“
• Vienu geriausių savo romanų laiko „Lizės istoriją“, neseniai ekranizuotą su Julianne Moore pagrindiniame vaidmenyje.
• Mėgsta rašyti popieriuje, parkeriu.
• 1988-aisiais jo romanas „Kerė“ tapo miuziklu. Tiesa, buvo parodytas vos 5 kartus ir nutrauktas. Į sceną trumpam sugrįžo 2012-aisiais.
• Bijo skaičiaus 13 ir skristi lėktuvu.
• Pirmasis jo darbas – duobkasys kapinėse.
• „Gyvulėlių kapines“ vadina labiausiai gąsdinančia savo parašyta istorija. O knygą „Tominokeriai“ – tiesiog netikusia.
• Paklaustas, kodėl rašo siaubo istorijas, atsakė: „Kodėl manote, kad turiu pasirinkimą?

Koks jūsų santykis su Stephen‘u King‘u?

Tikriausiai vienokią arba kitokią nuomonę apie siaubo karalių turi beveik kiekvienas. Vieni jį dievina, kiti sako, kad tai – ne jų skonio literatūra. Vieni pagal jo knygas pastatytus filmus yra matę, o kiti matę, tik galbūt net nežino, jog istorijas sukūrė ne kas kitas, o Stephen‘as King‘as! Vieni jo knygas kolekcionuoja, o kiti net rankose nelaikę. Kuriai grupei priklausote jūs?

Jeigu esate skaitę šio siaubo genijaus kūrybą, kurios knygos ar trumpos istorijos yra jūsų mėgstamiausios? O gal kai kurios visai nepadarė įspūdžio? Kurios ekranizacijos patiko? O galbūt kitos visai pasirodė netikusios? Paskaičiuokite – kiek King‘o knygų, trumpų istorijų tekę skaityti? O jei neteko, kokias planuojate?

Su gimtadieniu, karaliau!