Daugiausia kartų perleistos vaikiškos knygos

Puiki knyga – nemirtinga knyga. Klasika laikomos laiko patikrintos knygos, kurios knygynų lentynose karaliauja daugelį metų – būtent su tokiais kūriniais ir norisi supažindinti mažuosius skaitytojus. Jos moko apie vertybes, lavina kūrybiškumą ir vaizduotę, skatina žingeidumą, plečia žodyną ir taip prikausto prie knygos puslapių, jog galima pamiršti viską aplink.

Užburiančios stebuklingos pasakos, išdykėliškos istorijos, laukiniai nuotykiai ir nuotaikingi eiliuoti pasakojimai, pamilti vaikų, o suaugusiems keliantys nostalgiją – pristatome daugiausia kartų perleistas knygas vaikams, kurių populiarumas nemažėja jau ištisus dešimtmečius.

Rudyard Kipling „Džiunglių knyga“

Daugiau nei 500 skirtingų leidinių, išverstų į mažiausiai 36 kalbas ir virš 100 įrašytų garsinių knygų. Štai tokiais skaičiais šiandien galėtų pasidžiaugti garsus anglų rašytojas Radjardas Kiplingas, parašęs legendinę vaikų pamėgtą istoriją apie berniuką, užaugusį džiunglėse.

1894 m. parašytoje knygoje vaizduojamas Mauglio gyvenimas, kurį kūdikystėje vilkai išgelbėjo nuo baisaus tigro Šerchano ir užaugino kaip savą. Berniukas leidžia savo dienas džiunglėse kartu su ištikimais draugais ir mokytojais – lokiu Balu, pantera Bagira ir baugiuoju smaugliu Ka, tačiau Mauglio ramybę sudrumsčia vėl pasirodęs grėsmingasis tigras su kuriuo tenka stoti į akistatą.

Ne veltui ši knyga priskiriama prie vaikų literatūros šedevrų – žaismingame pasakojime autorius moko vaikus apie asmeninio kelio pasirinkimą, draugystės svarbą, žmogaus ir gamtos ryšį bei moko gerbti vyresnius.

Otfried Preussler „Raganiukė“

Daugiau nei 60 metų nuo pirmojo išleidimo skaičiuojanti knyga – vis dar godžiai skaitoma mažųjų skaitytojų. Buvusioje Čekoslovakijoje gimęs rašytojas tikėjo, kad džiaugsmas – pagrindinis gyvenimo palydovas, o ypač daug jo reikia vaikystėje, tad savo knygas ir stengėsi parašyti nepaprastai linksmas ir kupinas džiugesio.

Šypsena išspaudžianti „Raganiukė“ – kaip tik toks Otfriedo Preusslerio kūrinys. Istorija pasakoja apie vos šimto dvidešimt septynerių metų raganiukę, kuri mėgo krėsti pokštus ir stengėsi išmokti būti gera ragana. Pasmerkta senųjų raganų dėl savo noro tapti gerąja, o ne blogąja ragana, veikėja šmaikščiai kovoja su įsisenėjusiomis nuostatomis, padedama ištikimo pagalbininko varno Abrakso.

Antuan de Saint-Exupéry „Mažasis princas“

Laikui nepavaldus kūrinys, kurio temos išliks aktualios ir po daugelio metų. Net 6035 skirtingi leidiniai, knyga išversta į 476 kalbas, tarmes ir dialektus, o kasmet parduodama apie pusantro šimto milijono kopijų – skamba įspūdingai, ar ne?

Būtent tokia yra ši filosofinė Egziuperi sukurta pasaka, o jos centre – po planetas keliaujantis melancholiškas mažasis princas, kurį sutinka į Sacharos dykumą nukritęs lakūnas. Iš pirmo žvilgsnio paprastas ir lengvas, tačiau giliau pakapsčius – rimtas, filosofinis ir tiek vaikams, tiek suaugusiems įdomus kūrinys slepia daugybę naudingų pamokų. Čia aptariamos žmogaus vertybės, idealistiškas požiūris į santykius, vienatvė, paviršutiniškas suaugusiojo gyvenimas – tai viena iš tų knygų, kurią reikia į rankas paimti vėl ir vėl, ir kaskart vis kitokia žinutė nugula mintyse.

Astrid Lindgren „Pepė Ilgakojinė“

Viena mėgstamiausių vaikų knygų personažių, kurios gerbėjai – nuo astronautų ir politikų iki žymių muzikos pasaulio ikonų, tokių kaip Madona ir Lady Gaga. Teigiama, jog jos maištinga prigimtis įkvėpė ir švedų rašytoją Stieg Larsson parašyti trilogiją apie merginą su drakono tatuiruote. „Pepės Ilgakojinės“ knygos buvo išverstos į daugiau nei 70 kalbų, išleista daugybė skirtingų knygos versijų, pagal ją sukurta galybė spektaklių ir ekranizacijų visame pasaulyje.

1945 m. pasirodžiusi pirmoji Astrid Lindgren knyga apie raudonplaukę mergaitę styrančiomis kasytėmis ir strazdanotu veidu įkūnijo visų vaikų svajonę – gebėjimą elgtis kaip nori ir kada nori. Tai pati stipriausia ir linksmiausia mergaitė pasaulyje, į kurios nuotykius, lydimus ištikimos beždžionėlės pono Nilsono ir arkliu iš Švedijos kaimelio, kviečiami leistis jaunieji skaitytojai.

Vos po Antrojo Pasaulinio karo knyga buvo sutikta prieštaringai, nes tėvai baiminosi neigiamos šio kūrinio įtakos savo vaikams, tačiau, nepaisant to, istorija apie padykėlę mergaitę greitai išpopuliarėjo ir pasiekė vaikų širdis.

Vytautė Žilinskaitė „Kelionė į Tandadriką“

Daugiausia kartų perleista satyrikės, poetės ir rašytojos Vytautės Žilinskaitės knyga sklidina magijos ir, vien išgirdus jos pavadinimą, užplūsta šilti ir ilgesingi jausmai. Pamokanti istorija pirmą kartą išleista 1984 m. supažindina skaitytojus su vaikų išmestais žaisliukais – kiškiu Kadriliu, šuneliu Kutu, pingvinu Tvinu, varle Letargija, lėle Einara bei pilotu Menesu, kurie randa erdvėlaivį ir išsiruošia į žaislų planetą Tandadriką.

Gilus, prasmingas ir gyvenimiškas kūrinys – skirtas ne tik vaikams, čia begalę išmintingų pamokų įžvelgs ir suaugusieji. Įvairialypė draugystė, išdavystė, žmogiškos dorybės ir ydos, santykių ypatumai ir tikėjimas svajonėmis – reta knyga šiandien sugeba aprėpti tiek daug  ir visa tai pateikti su tokiu vaikišku lengvumu.

J.K. Rowling „Haris Poteris“

Knygų serija apie berniuką burtininką apvaliais akiniais, kuris sudrebino milijonų vaikų ir suaugusiųjų pasaulį. Tad visai nenuostabu, kad nuo pat pirmosios knygos apie „Harį Poterį ir išminties akmenį“ išleidimo 1997 m., palyginti, visai neseniai, ši knygų serija jau buvo perleista virš 200 kartų.

Dauguma užsienyje perleistų knygų viršelių Lietuvoje net nematyti, tačiau minint knygos dvidešimtmetį, šalyje skaitytojus pasitiko staigmena – naujas „Poteriados“ leidimas su moderniais lietuvės iliustruotojos Jekaterinos Budrytės viršeliais. Be abejo, tai tikrai ne paskutinis sėkmingiausios knygų serijos istorijoje leidimas.

Lewis Caroll „Alisa Stebuklų šalyje“

Kadaise airių dramaturgas Džordžas Bernardas Šo yra pasakęs: „Turėkite taisyklę – niekuomet neduoti vaikui knygos, kurios neskaitytumėte patys.“ Ką gi, pasaka apie mergaitę, kuri, sekdama paskui baltąjį triušį, pateko į spalvingą ir stebuklingą šalį, yra įdomus galvosūkis ir suaugusiems. Neatsiejama kiekvieno skaitytojo vaikystės dalimi tapusi knyga pilna metaforų ir paslėptų reikšmių, kuriose užkoduotos labai gyvenimiškos žinutės.

156-uosius metus šiemet minintis kūrinys yra perleistas daugiau nei 100 kartų, išleistas 174 kalbomis ir įvairiomis formomis pasirodęs televizorių ekranuose. Šios pasakos gerbėjų rate – karalienė Viktorija ir Oskaras Vaildas, be to, per visus savo gyvavimo metus, knygos „Alisa stebuklų šalyje“ spausdinimas nė karto nebuvo sustabdytas. Autorius taip pat sukūrė ir ne ką mažiau žinomą knygos tęsinį „Alisa Veidrodžio karalystėje“.

Jules Verne „Kelionė į žemės centrą“

1864 m. išleista mokslinės fantastikos pradininko Žiulio Verno knyga tapo tikra sensacija – iki šių dienų ji prilipina vaikus prie knygų puslapių ir panardina juos į įtraukiančius nuotykius, susipynusius su naudingomis mokslo žiniomis. Tai trečioji „Nepaprastųjų kelionių“ serijos knyga ir vienas garsiausių rašytojo romanų, kuris buvo perleistas nesuskaičiuojamą daugybę kartų, pagal jį sukurta ne viena ekranizacija.

Drauge su profesoriumi Otu Lidenbroku, jo sūnėnu, jaunuoju mokslininku Akseliu ir islandų medžiotoju Hansu skaitytojai leidžiasi į fantastiškų atradimų kupiną nuotykį link Žemės centro, kuriame aptinka milžiniškus grybus, povandeninius vandenynus ir kitas Žemės glūdumoje slypinčias paslaptis. Fantazija, mokslinės žinios ir nuotykiai – ar gali būti geresnis vaikų dėmesį jau antrą šimtmetį prikaustančios istorijos derinys?

Justinas Marcinkevičius „Grybų karas“

Turbūt neatrastume Lietuvoje žmogaus, vaikystėje neskaičiusio šviesaus atminimo lietuvių poeto, prozininko ir dramaturgo Justino Marcinkevičiaus eiliuotos poemos „Grybų karas“. Žaisminga poema pirmą kartą išleista 1958 m. ir anot paties autoriaus – tai pats populiariausias jo kūrinys.

Spalvinga, muzikali ir nuotaikinga poema Lietuvos knygynuose vis dar užima garbingą vietą vaikų literatūros lentynose. O kada gi daugiau, jei ne atėjus rudeniui, yra pats geriausias metas prisiminti nemirtingąjį mūsų „tautos poeto“ kūrinį ir jo „šūkį“: „Ei, tai vija, pinavija, –  visą dieną grybais lyja!“