Įkvėpti meilės: žymiausi pasaulio meilės romanų autoriai ir jų kūriniai

Meilės romanai – puikus būdas susišildyti šaltais žiemos vakarais ir į savo rutiną pakviesti šiek tiek nuotykių ir aistros. Nuo nedidelių atostoginių romanų, įsukančių į aistringas intrigas, iki karalienės Viktorijos laikų klasikos ir erotiškų trilerių – meilės istorijos suteikia galimybę į kasdienybę įvesti daugiau romantikos ir pasimėgauti laiminga ir svajinga pabaiga.

Artėjant pačiai romantiškiausiai metų dienai, interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia pasisemti romantiškų idėjų iš žymiausių visų laikų meilės romanų rašytojų ir jų kūrinių.

Jane Austen (1775-1817 m.)

 Sukūrusi tokius veikėjus kaip poną Darsį ir panelę Benet, intrigas dievinančią Emą ir meilės romanų pasaulyje gyvenančią Ketriną Morland, anglų rašytoja Jane Austen literatūriniame pasaulyje – tikra legenda.

Gimusi laikais, kai iš moters buvo tikimasi, jog ši bus tik motina ir žmona, viena garsiausių pasaulio rašytojų rašyti noveles pradėjo anonimiškai. Anuomet literatūros pasaulyje dominavo tik vyrai, o moteriai tapti rašytoja buvo tiesiog nepriimtina. Tad pirmieji J. Austen romanai buvo išleisti anonimiškai – po vienu pirmųjų savo romanu „Protas ir jausmai“ autorė pasirašė kaip „Ponia“. Rašytojos kūriniams J. Austen vardas buvo suteiktas tik po mirties, tad prideramo dėmesio ir šlovės už savo kūrinius, gyvenimo metais rašytoja taip ir nesulaukė.

Nors J. Austen niekada nebuvo ištekėjusi, meilės ir santuokos temos dažnai minimos jos kūryboje. Jos kūriniai išsiskyrė itin stipriais personažais, ypač moterimis. Romanuose buvo naudojama daug parodijos ir ironijos elementų, komiškai vaizduojamas ir kritikuojamas tradicinis moterų įvaizdis, XVIII a. klestėjusi socialinė veidmainystė.

Žymiausi J. Austen romanai – „Puikybė ir prietarai“, „Protas ir jausmai“, „Ema“, „Nortangerio abatija“.

Margaret Mitchell (1900-1949 m.)

Nors per visą savo gyvenimą Margaret Mitchell išleido tik vieną romaną, šiam buvo lemta tapti tikra moderniosios literatūros klasika. Šedevro „Vėjo nublokšti“ autorė gimė turtingoje ir politiškai įtakingoje šeimoje Atlantoje. Būsima rašytoja nuo pat mažų dienų buvo aistringa skaitytoja – ji skaitė „berniukiškas“ istorijas, vėliau susidomėjo Charles‘o Dickens‘o, William‘o Shakespeare‘o ir Walter‘io Scott‘o kūryba. Norėdama užsidirbti, Margaret Mitchell pradėjo dirbti „The Atlanta Journal“ laikraštyje, rašydama tekstus įvairiausiomis temomis. Vis dėlto, šeima nepalaikė jos noro tapti žurnaliste ir, palikusi laikraščio redakciją, amerikietė nusprendė tapti rašytoja.

Romanas „Vėjo nublokšti“ – pasakojimas apie JAV pilietinio karo pasekmes, jame vaizduojami sudėtingi veikėjų santykiai, pietiečių požiūris į vergovę ir juodaodžius, Kukluksklano judėjimai ir kitos laikmečio aktualijos. Šis kūrinys laikomas viena gražiausių meilės istorijų pasaulyje, 1937 m. pelniusiu M. Mitchell Pulizerio premiją.

Colleen McCullough (1937-2005 m.)

Australijos nacionaline vertybe laikoma rašytoja Colleen McCullough nuo mažų dienų svajojo ne apie rašytojos, o apie medikės karjerą. Baigusi mokyklą, australė įstojo į Sidnėjaus universitetą studijuoti mediciną, tačiau dėl alergijos dezinfekciniam muilui ir ją kankinusio dermatito, C. McCullough turėjo atsisakyti svajonės tapti gydytoja. Priversta pakeisti studijų kryptį, ji pasirinko neuromokslus ir įsidarbino Jeilio medicinos mokykloje, kur dirbo dėstytoja ir neuromokslininke.

Jeilio universitete moteris uždirbo gerokai mažiau nei kolegos vyrai, tad, norėdama pajamomis jiems prilygti, C. McCullough nusprendė laisvalaikiu rašyti romanus. Ji tapo itin stropia rašytoja – per dieną C. McCullough galėdavo parašyti iki 20 tūkstančių žodžių ir kartais dirbdavo net 18 valandų per dieną. Savo sėkmingiausią romaną „Erškėčių paukščiai“ taip pat parašė gerai pasiruošusi – pirmiausia ji padarė Jeilio studentų apklausą ir išsiaiškino, ko jaunuoliai tikisi iš gero romano ir, atsižvelgusi į jų atsakymus, sukūrė meilės romaną, įtraukusį ją į geriausių meilės romanų autorių sąrašą.

Žymiausi C. McCullough romanai – „Erškėčių paukščiai“, „Prisilietimas“, „Pirmasis Romoje“.

Nicholas Sparks (1965 m.)

 Romantinių knygų „guru“, atnešęs pasauliui romaną „Užrašų knygelė“ – amerikietis rašytojas Nicholas Sparks. Šio romantiko kūriniai yra vieni dažniausiai adaptuojamų romanų kino ekranuose. Jis netgi aplenkė kultinę rašytoją J. K. Rowling!

Nicholas Sparks yra daugiau nei 20-ies romanų autorius ir visi jo parašyti romanai pateko į prestižinį New York Times bestselerių sąrašą, jo knygų visame pasaulyje parduota virš 100 milijonų egzempliorių. Vis dėl to, nors autorių išgarsino meilės romanai, jo pati pirmoji knyga, parašyta kartu su autoriumi Billy Mills buvo negrožinis kūrinys apie indėnų Lakotos genties dvasines praktikas.

Visgi, N. Sparks gyvenimas nėra paskirtas tik romantikai. Nuo mokyklos laikų jis buvo aktyvus lengvosios atletikos gerbėjas, šiuo metu dirbantis treneriu, be to, aktyviai treniruojasi tekvondo ir netgi turi šio kovos meno juodąjį diržą!

Žymiausi N. Sparks romanai: „Užrašų knygelė“, „Įsimintinas pasivaikščiojimas“, „Naktys Rodantėje“, „Sugrįžimas“, „Paskutinis noras“.

Nora Roberts (1950 m.)

Tikrasis amerikiečių autorės vardas – Eleanora Marie Robertson ir jos „sąskaitoje“ – daugiau nei 200 romanų, pelniusių daugybę apdovanojimų visame pasaulyje. Besilaikydama griežto grafiko – rašydama 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, ji yra laikoma viena produktyviausių rašytojų Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pirmąją savo istoriją Nora Roberts parašė 1979 m., kai turėjo ilgai likti namuose, nes lauke siautė pūga. Nors autorės romanai buvo pradėti spausdinti tik po kelių metų, N. Roberts tapo pirmąja autore, įamžinta Amerikos romanų rašytojų šlovės sienoje. Savo istorijose N. Roberts nesusitelkia į dažnai meilės romanuose aptinkamų veikėjų žavesį ir turtus, o kuria realistiškesnius, kasdien sutinkamus veikėjus. Jos kūryba ypač išsiskiria tikroviškais ir giliais vyrų portretais bei įtraukiančiais santykių siužetais.

Žymiausi N. Roberts romanai: „Naktinis darbas“, „Pirmieji metai“, „Drakono širdies palikimas“ trilogija.

Stephenie Meyer (1973 m.)

Vampyro Edvardo ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingos merginos Belos meilės istoriją sulaikę kvapą sekė milijonai skaitytojų. Stulbinamu greičiu išgarsėjusi amerikiečių autorės Stephenie Meyer „Saulėlydžio“ saga įtvirtino autorę ant geriausių meilės romanų autorių pjedestalo.

Įkvėpta sapno, 2005 m. rašytoja antgamtišką meilės istoriją sukūrė vos per kelis mėnesius. Iš pradžių autorė net neketino išleisti šio romano, juo labiau nesitikėjo sulaukti tokio populiarumo. Sagos romanai buvo parduoti 160 milijonų tiražu ir išversti į 49 kalbas. Kaip priklauso sėkmingiems romanams, vėliau pagal juos buvo sukurtos ir ekranizacijos, dar labiau išauginusios romanų susižavėjimo bangą.

2020 m. S. Meyer nudžiugino savo gerbėjus ir išleido žymiosios meilės istorijos tęsinį „Vidurnakčio saulė“, šį kartą suteikdama istorijos pasakotojo rolę ne Belai, kaip kad pirmosiose dalyse, o vampyrui Edvardui.

Žymiausi S. Meyer romanai: „Saulėlydis“, „Jaunatis“, „Užtemimas“, „Brėkštanti aušra“, „Vidurnakčio saulė“, „Sielonešė“.