Pažintis su Tekančios Saulės šalimi – kas yra žymiausi japonų rašytojai?

Japonija – šalis, garsėjanti ne tik savo tūkstantmetėmis tradicijomis, egzotiškais patiekalais ir ilgaamžiais gyventojais, bet ir išskirtine literatūra. Tekančios Saulės šalis yra pirmojo pasaulyje išleisto romano namai, taip pat trijų rašytojų, laimėjusių Nobelio literatūros premiją, gimtinė. Nuo klasikinių ankstyvojo Edo laikotarpio poetų iki šiuolaikinių autorių ir mangų kūrėjų – Japonijos literatūros gausa ir gylis stebina iki šių dienų.  

Japonų literatūra skaičiuoja jau beveik 2000 metus, didelės įtakos jai turėjo Kinijos bei Indijos literatūra. Tai viena iš seniausių literatūrų pasaulyje, tačiau jos vystymasis nesustoja ir šiandien. Japonų rašytojai keičia suvokimą apie įprastą kūrybą, meistriškai įvaldę plunksną jie gilinasi į visą veikėjų emocijų skalę ir jų patirtis, taip nuolat keisdami japonų literatūros kraštovaizdį.

Interneto knygynas „Patogupirkti.lt“ dalinasi sąrašu geriausių japonų rašytojų, kurie savo talentu garsina egzotiškąją šalį visame pasaulyje.

Haruki Murakami

Tai autorius, kurio pristatinėti nereikia. Vienas garsiausių japonų rašytojų, kurio knygos Vakaruose yra tokios pat populiarios, kaip ir Japonijoje. Jo siurrealistinės istorijos besisukančios apie pasiklydusias moteris, džiazą, kates ir paralelinius pasaulius sužavėjo daugybę skaitytojų, ištikimai sekančių kiekvieną rašytojo istorijų vingį.

Nuo pat mažų dienų Haruki Murakamį žavėjo vakarietiška kultūra, ypač muzika ir literatūra. Meilę muzikai jis išpildė kartu su žmona atidarydamas džiazo barą, tačiau muzikos įtaka taip pat stipriai juntama ir jo romanuose. O rašyti H. Murakami pradėjo gana vėlai. Būdamas 29-erių jis stebėjo beisbolo rungtynes ir, išvydęs, kaip smūgiuoja amerikiečių beisbolininkas Dave Hilton, pagautas impulso, būsima literatūros žvaigždė suprato, jog gali rašyti, ir iškart grįžęs po rungtynių ėmėsi savo pirmojo romano, kurį išleido po kelių mėnesių. Taip gimė pirmasis japono romanas „Išgirsk vėjo dainą“.

H. Murakami rašymo stilius išsiskiria tuo, jog net jei siužete nėra jokio intensyvaus veiksmo, jis visada yra intriguojantis, o jo herojų pokalbiai ir diskusijos išsivysto į gilius ir prasmingus apmąstymus. Vienas sėkmingiausių H. Murakami romanų – „Prisukamo paukščio kronikos“ apie Toru Okadą – vyriškį, kuris meta darbą ir pasineria į nekaltus gyvenimo malonumus, apie jo dvasinę brandą ir protestą visuomenės suvienodėjimui. Už šį romaną H. Murakami gavo „Yomiuri“ literatūros apdovanojimą, kurį jam įteikė didžiausias jo darbų kritikas, Nobelio premijos laureatas Kenzaburo Oe.

Kiti žymūs rašytojo kūriniai – „Norvegų giria“, „Kafka pakrantėje“, „1Q84“ serija, „Negaliestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“.

Yasunari Kawabata

Rašytojas, kuris Japonijoje yra itin gerbiamas, mat 1968 m. tapo pirmuoju japonu, laimėjusiu Nobelio literatūros premiją už „pasakojimo meistriškumą, kuris jautriai išreiškia japoniško proto esmę“. Tai buvo kukliai ir subtiliai rašantis novelistas ir romanistas, savo darbuose apjungęs prozą su poezija, kuriose perteikdavo melancholiją, uždraustus troškimus ir dvasinius labirintus.

Yasunari Kawabata kūryba dažnai erzindavo skaitytojus ir redaktorius, nes jo istorijos yra neužbaigtos ir panašios į tradicinę japonų poeziją – haiku. Rašytojas teigia tai darantis tyčia, nes pakeliui besivystanti įvykių vinjetė yra svarbesnė nei jų pabaiga. Garsiausi Nobelio premijos laureato kūriniai – „Sniegynų šalis“, „Tūkstantis gervių“, „Senoji sostinė“, „Šokėja iš Izu“.

Yukio Mishima

Tai visuotinį pripažinimą pelnęs japonų dramaturgas, rašytojas, aktorius ir režisierius, kurio dienos Žemėje baigėsi veiksmo filmą primenančia scena. 1925 m. gimęs rašytojas pirmąjį savo romaną „Kaukės išpažintis“ išleido būdamas 24-erių, kuriame aprašė homoseksualaus žmogaus gyvenimą, slepiant savo seksualinius polinkius nuo visuomenės. Šis romanas neilgai trukus sulaukė pripažinimo ir japonas visiškai atsidavė rašymui.

Kituose savo romanuose Yukio Mishima aprašo veikėjus, kuriuos kankina psichologinės ir fizinės problemos arba jie yra persekiojami nepasiekiamų idealų, dėl to kasdienė laimė tampa nebeįmanoma. Tai yra pagrindiniai jo kūrybos bruožai.

1970 m. Y. Mishima gyvenimas pakrypo kita vaga. Tą pačią dieną įteikęs savo keturių tomų epą „Vaisingumo jūra“, viešo pripažinimo sulaukęs rašytojas su keturiais bendraminčiais užgrobė šalies generolo kabinetą ir susirinkusiems kariškiams pasakė iškilmingą kalbą, turėjusią įkvėpti revoliucijai. Vis dėlto, Y. Mishima buvo nušvilptas ir supratęs, jog perversmas nepavyko, rašytojas tradiciniu būdu įvykdė seppuku savižudybę, persirėždamas sau pilvą. Taip pasaulis neteko talentingos asmenybės, tačiau jo palikimas išliko iki šių dienų.

Kenzaburo Oe

Antrasis Nobelio literatūros premijos laimėtojas, svarbi šiuolaikinės japonų literatūros asmenybė – rašytojas Kenzaburo Oe. Savo knygose jis narsto besikeičiančios Japonijos visuomenės ir neramių šeimų dramų temas, kurios, net ir praėjus keliems dešimtmečiams, yra šviežios ir aktualios.

1935 m. gimusiam rašytojui itin rūpėjo egzistencializmo klausimai, savo kūriniuose jis skyrė nemažai dėmesio filosofinėms bei politinėms temoms. K. Oe aktyviai kovojo prieš neteisybę, priešinosi tarptautinių konfliktų sprendimui ginklu, buvo ypač priešiškai nusiteikęs prieš branduolinius ginklus. Žymiausias rašytojo kūrinys – romanas „Asmeninė patirtis“ apie jauno žmogaus širdyje vykstančią svajonės ir pareigos dvikovą. 1994 m. japonų prozininkas atsiėmė Nobelio literatūros premiją už sukurtą „įsivaizduojamą pasaulį, kur gyvenimas ir mirtis sutirštėja, kad suformuotų trikdantį keblios žmonijos kasdienybės paveikslą“.

Kazuo Ishiguro

Romanistas, scenaristas ir muzikantas Kazuo Ishiguro gimė Nagasakyje, tačiau būdamas penkerių kartu su šeima paliko Japoniją ir persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją.  Tėvai nesiruošė ten pasilikti ilgam, bet šeimos planai pasikeitė ir jau po metų būsimas rašytojas pradėjo lankyti vietinę mokyklą. Dabar autorius rašo anglų kalba ir dažniausiai apie Angliją, tačiau jo pirmuosiuose romanuose daug dėmesio buvo skirta Japonijos kultūrai, istorijai ir politikai.

K. Ishiguro – kol kas paskutinysis japonų rašytojas, 2017 m. pelnęs prestižinę Nobelio premiją už „atskleistą iliuzinę ryšio su pasauliu prasmę“. Prieš tapdamas žinomu rašytoju, K. Ishiguro svajojo apie muzikanto karjerą, grojo gitara, rašė dainas, netgi kurį laiką kūrė dainų žodžius žinomai džiazo dainininkei Stacey Kent, tačiau vėliau atsidavė savo kūrybai.

Šio britų japono romanai išsiskiria subtiliu, daugiaprasmiu ir minimalistiniu stiliumi. Jį išgarsino antrasis jo parašytas romanas „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“ apie į pensiją išėjusį dailininką Masudžį Ono, ramiai leidžiantį laiką su šeima savo sode. Vis dėlto, jo idiliška ramybė yra sugriaunama, kai atmintyje iškyla praeities žaizdos, tamsūs kaltės atspindžiai dėl jo vaidmens, atlikto Antrojo pasaulinio karo metu.

Naujausias autoriaus kūrinys, išėjęs dar šiemet ir jau nominuotas „Booker“ premijai – „Klara ir saulė“ – apie vienatvę, staigiai besikeičiantį pasaulį ir esminį klausimą – ką reiškia gebėjimas mylėti? Kiti žinomi autoriaus kūriniai – romanai „Neleisk man išeiti“, „Palaidotas milžinas“, „Dienos likučiai“.

Banana Yoshimoto

Kai 1988 m. pasirodė rašytojos Banana Yoshimoto debiutinis romanas „Virtuvė“, visą Japoniją apėmė bananamanija. Tai fenomenali šių laikų rašytoja, kurios kūriniuose vyrauja pagrindinės temos – jaunuolių išsekimas šiuolaikinėje Japonijoje ir stiprių patirčių žymės žmoguje.

Tikrasis rašytojos vardas – Mahoko Yoshimoto. Iš viso ši japonė yra išleidusi 12 romanų ir 7 esė rinkinius. Pati rašytoja teigia, kad didžiausią įtaką jos romanams padarė kita literatūros legenda – Stivenas Kingas.  Lietuviškai šiuo metu yra išleistos 2 rašytojos knygos – jau minėtoji „Virtuvė“, pagal kurią buvo sukurtos net 2 ekranizacijos, ir romanas „Ežeras“ apie visuomenėje nepritampančią dailininkę, pradėjusią romaną su priešais name į ją žvelgiančiu vaikinu. Iš viso B. Yoshimoto kūrinių visame pasaulyje parduota virš 6 milijonų kopijų.