Kas yra greitasis skaitymas? Patarimai, pratimai ir „lėtų“ knygų rekomendacijos

Skaitymas man yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų ir aš stengiuosi kuo dažniau atsiversti knygą. O kai skaitau, tai ir perskaitau gana daug. Tada sulaukiu nustebusių klausimų, kaip įmanoma įveikti tiek kūrinių per mėnesį. Gal propaguoju greitą skaitymą? Ne. Greituoju būdu skaityti nemoku. Tačiau ne kartą esu pagalvojusi, gal reikėtų? 

Kodėl verta skaityti, klausimų nekyla, tad gal greičiau reiškia daugiau knygų ir daugiau naudos bei malonumo?

Tiesa, gausu kritikų, kurie sako, kad grožine literatūra mėgautis tampa neįmanoma, jei jas „ryji“ greito skaitymo būdu ir metodas tinka tik moksliniams leidiniams. Tačiau ar tai tiesa? Pasidomėkime šiuo procesu nuodugniau. 

 

Kas yra greitasis skaitymas?

Greitasis skaitymas yra procesas, kurio metu tekstas suvokiamas greičiau nei skaitant įprastai. Taip yra todėl, kad skaitytojas suvokia sakinius ir frazes, o ne pavienius žodžius. Greitas skaitymas apjungia koncentraciją ir periferinio regėjimo savybes. 

Greitajam skaitymui dažniausiai trukdo skurdus žodynas, nes kiekvienas naujas žodis gerokai lėtina procesą. Taip pat rimtos kliūtys yra pažodinis skaitymas ir žodžių tarimas mintyse.

 

Jei norite išmokti greitojo skaitymo jums reikės lavinti:

• koncentraciją – gebėjimą greitai susikaupti ir išlaikyti dėmesį;
• atmintį – gebėjimą įsiminti perskaitytą informaciją;
• foto atmintį – gebėjimą įsiminti vaizdus, spalvas bei formas;
• anticipaciją – gebėjimą numanyti nežinomų žodžių reikšmes;
• perferiką – gebėjimą vienu metu aprėpti kuo didesnį teksto plotą;
• įpročius ir nusistatymus bei gebėjimą psichologiškai atsilaikyti prieš mintis, kurios sako „negaliu“. 

 

Greitam skaitymui labai padeda aiški teksto struktūra, tinkamo dydžio šriftai, tarpai tarp eilučių, taip pat, žinoma, teksto įdomumas.

Greitai skaityti galima išmokti patiems, arba kreiptis į mokytojus. Buvau nustebusi, kad tokių pamokų tikrai yra! Specialistai teigia, kad skaitymo greitis neatima malonumo, tiesiog sutaupo laiko, o gerai įvaldytos technikos net padeda geriau suvokti ir įsiminti tekstą.

 

Kaip išmokti greitojo skaitymo?

Natūralu, kad galimybė perskaityti knygą per kelias valandas vilioja. Juk tiek pat užtrunkame žiūrėdami filmus, kuriuose tas pats turinys sutalpintas į gana trumpą laiką. Žiūrėdami vaizdus mes apdorojame daug informacijos vienu metu, pavyzdžiui, sekame veikėjų dialogus ir tuo pačiu galime matyti, kokioje aplinkoje viskas vyksta, kostiumus, veido išraiškas, o geras garso takelis papildomai pakursto emocijas. Tekste tokią visumą aprėpti vienu metu gerokai sunkau, tačiau ar tikrai neįmanoma? Štai keli patarimai ir pratimai, kurie padės įvaldyti greitojo skaitymo procesą. 

 

Nustokite kalbėtis su savimi

Beveik kiekvienas skaitytojas prieš akis matomą žodį subvokalizuoja, tai yra mintyse taria žodžius. Kartais tai padeda prisiminti įvairias sąvokas ar geriau įsigilinti į tekstą, tačiau kiša koją greičiui. 

Kaip nustoti tarti žodžius mintyse? Yra keli pratimai. Pavyzdžiui, siūloma bent 20 minučių per dieną skirti treniruotei, kurios metu jūs skaitysite ir mintyse skaičiuosite. Skaičiuodami turite nepamesti teksto minties ir pasistengti jį suvokti versdami vaizdais bei asociacijomis. 

Dar vienas patarimas siūlo skaitymo metu imituoti zvimbimą, belsti tam tikru taktu ar klausyti muzikos. 

Skamba sudėtingai, bet greitojo skaitymo mokytojai sako, kad užteks vos 20 minučių per dieną ir po 2-3 savaičių subvokalizacijos sėkmingai atsikratysite. 

 

Uždenkite perskaitytus žodžius

Grįžimas prie perskaitytų žodžių vadinamas regresija. Žmogaus akys dažnai grįžta prie ankstesnių žodžių, ypač jei skaitome sunkiai suprantamą tekstą. Kartais žvilgtelime labai labai trumpam, tačiau šie akių judesiai tikrai nepagerina skaitymo greičio. Todėl rekomenduojama uždengti perskaitytas teksto dalis ir taip ugdyti įprotį negrįžti atgal. 

 

Treniruokite akis skaitymo metu kuo mažiau judėti

Smegenys paprastai atsižvelgia į tai, kiek pažįsta žodžius, ir pačios sprendžia, kada judinti akis. Išmoksite daug greičiau skaityti jei akis judinsite tikslingai. Teigiama, kad žmogus gali aprėpti ir gerai suprasti kelis žodžius, tad akis reikėtų perkelti tam tikrais intervalais, o ne vedžioti nuosekliai. Iš esmės tai yra periferinio regėjimo treniravimas ir smegenų mokymas aprėpti kuo daugiau informacijos vienu metu. 

 

Skaitykite didesniu tempu, nei galite suprasti tekstą

Šio pratimo esmė paremta tuo, kad skaitymo greitis padidėja treniruojant refleksus ir praktikuojantis tol, kol smegenys pasiveja. Iš pradžių atrodys, kad tik lekiate per tekstą ir nieko nesuprantate, tačiau po kelių dienų treniruočių tai pasikeis. Praktikuodami šį pratimą naudokite pieštuką, kuriuo vedžiosite tekstą, nes skaityti reikia taip greitai, kad lengva pamesti eilutes. 

 

Skaitykite kas antrą žodį

Nors skamba labai keistai, bet greitojo skaitymo mokytojai, siūlantys šį patarimą, teigia, kad skaitydami kas antrą žodį esmę suprasite beveik taip pat kaip ir skaitydami kiekvieną, tik tekstą įveiksite dvigubai greičiau. Prisipažinsiu, į šį patarimą žiūriu tikrai skeptiškai, bet jei nuspręsiu mokytis greitojo skaitymo, būtinai pamėginsiu. 

 

Venkite trukdžių

Aplink lakstantys vaikai, fone įjungtas filmas ir kiti dirgikliai skaitymo greičio nepadidina, nes paprasčiausiai dirgina smegenis ir nukreipia dėmesį. Tiesa sakant, net ir skaitant įprastu greičiu trukdžiai mažina malonumą, sutinkate?

 

Skaitykite lengvus tekstus

Mokydamiesi greito skaitymo technikos visus šiuos pratimus treniruokitės pasirinkę paprastus, nesudėtingus tekstus ir tik vėliau didinkite iššūkį. 

 

Treniruokitės!

Greitas skaitymas yra įgūdis, kurį reikia treniruoti. Nuolat. Todėl jei pradėsite visą pratimų seriją nemeskite jos po vienos dienos. Kartokite kiekvieną dieną bent mėnesį. Po kurio laiko pastebėsite, kad skaitote vis greičiau ir sklandžiau. 

 

Kada verta skaityti greituoju būdu?

Perskaityti tris romanus per vakarą gal ir smagu. Iš pradžių. Tačiau ar tikrai to reikia? Be to, daugumoje mano skaitytų straipsnių teigiama, kad nors savo pamokas reklamuojantys mokytojai tikina priešingai, visgi greitis mažina supratimą, todėl sudėtingo teisinio ar techninio teksto neįmanoma skaityti šiuo metodu. Nebent norite jį nuskenuoti ir rasti esmines vietas. O štai šiame LRT.lt portalo straipsnyje paneigiami dauguma mano išvardintų patarimų. 

Visgi, yra žmonių įvaldžiusių metodą. Ir greitais skaitymas pasiteisina, kai norite greitai peržvelgti dienos naujienas ar ieškote svarbios informacijos ir turite peržiūrėti labai daug tekstų. 

 

Knygos, kurias rekomenduojama skaityti lėtai

Yra daug knygų, kurias iš tiesų galima perskaityti labai greitai. Nereikia nei pratimų, nei didelių įgūdžių. Tai lengvo turinio meilės romanai ar greito tempo detektyvai – perskaitei ir pamiršai. Tik jau neklauskite, kam juos iš viso skaityti. Dėl malonumo! Dėl emocijų! Dėl smegenų pailsinimo! Tačiau yra tokių knygų, kurias rekomenduoju skaityti lėtai, mėgautis proza ir procesu. Greitas tempas tik sugadintų įspūdį. Pasiruošę rekomendacijoms?

 

Kristinos Sabaliauskaitės serija „Silva Rerum“ 

Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip „Silva Rerum“ įmanoma skaityti greitai. Autorės sakinių ilgis daro įspūdį ir nors tekstai sklandūs ir lengvi, visgi dėl unikalaus rašymo stiliaus giją pamesti labai lengva. 

Pirmoji „Silva Rerum“ nukelia į XVII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir leidžia pajusti autentišką atmosferą. Atgaivinusi istorinio romano žanrą Kristina Sabaliauskaitė itin daug dėmesio skiria autentikai. Daugiau apie rašytoją ir jos kūrybą siūlau skaityti knygų blogo straipsnyje. 

 

Gabriel Garcia Marquez „Šimtas metų vienatvės“

Aš sakiau, kad neįsivaizduoju, kaip „Silva Rerum“ knygas skaityti greituoju būdu? Ką gi, „Šimtas metų vienatvės“ dar labiau blokuoja mano vaizduotę. Šią knygą skaičiau lėtai ir pasimėgavimu, tačiau paprasta nebuvo. 

Magiškojo realizmo žanro meistras aprašo vienos šeimos istoriją, nusidriekusią per šimtmetį. Knygoje sutiksite keliolika skirtingų kartų Aurelianų ir iki dešimties Chosė Arkadijų. Kai kuriuose leidimuose buvo spausdinami genealogijos medžiai, kad skaitytojams būtų lengviau susivokti. Rašytojo sakiniai taip pat trunka po visą pastraipą, tad mėgautis knyga reikia lėtai! 

 

Jose Saramago „Aklumas“

Nobelio premijos laureatas Jose Saramago turi atpažįstamą stilių: jo sakiniai, taip pat labai ilgi, o knygose nėra jokios tiesioginės kalbos. Todėl skaityti greituoju būdu būtų iššūkis. O ir nereikalingas, nes autoriaus temos verčia stabtelėti ir jas permąstyti. 

„Aklumas“ pasakoja apie pasaulį apėmusią epidemiją. Žmonės pradeda akti, o gebėjimo matyti praradimas pamina visas per amžius susiformavusias vertybes ir iškelia į paviršių nepatrauklią žmonijos veido pusę. Pasakodamas istoriją apie katastrofą, autorius kelia daugybę klausimų apie šiuolaikinę visuomenę, kuri vadovaujasi principais „nematau, tai ir neskauda“. Ar aklame pasaulyje įmanoma išlaikyti žmogiškumą? 

 

Michail Bulgakov „Meistras ir Margarita“

„Meistras ir Margarita“ – nemari rusų klasika. Michail Bulgakov kūrinys yra puiki satyra, kurioje autorius nevengia kritikos sovietų valdžiai. Tiesa, ši kritika užmaskuota meninėmis priemonėmis, todėl skubantys skaityti gali praleisti ne vieną svarbų fragmentą. 

„Meistras ir Margarita“ pina du siužetus. Viename jų po Maskvą siautėja velnias, o kitame rašytojas kuria istoriją apie Jėzų ir Poncijų Pilotą. Tekste pinasi fantastika, groteskas, filosofija, rusų folkloras bei biblijos motyvai. Rašytojas taikliai pirštu baksnoja tuometinės visuomenės ydas: godumą, melą, pataikavimą valdžiai. Akivaizdu, kad 1930-ų metų Maskvoje išdaigas krečiantis velnias tikrai nėra didžiausia blogybė. 

 

Fernando Pessoa „Nerimo knyga“

„Nerimo knyga“ – dar vienas kūrinys su kuriuo visiškai nėra prasmės skubėti. Čia nei žudiką reikia kuo greičiau išsiaiškinti, nei rūpi sužinoti, ar jis liks kartu su ja. Anotacijoje „Nerimo knyga“ apibūdinama kaip antiknyga, kaip literatūra anapus literatūros, kaip veikalas be rėmų ir be ribų. Tai intymūs išpažinimai, ties bravūros ar parodijos riba balansuojantys giliaminčiai apmąstymai, grynosios poezijos proveržiai, vaikystės prisiminimai. Postmodernizmas gerokai prieš postmodernizmą. Absurdo teatras iki absurdo teatro. Čia daug kas trikdo, glumina, stulbina, baugina. Kelia nerimą.

Kūrinyje susilieja pagrindinio veikėjo Bernardo Soarešo ir Lisabonos sielos. Skaitykite neskubėdami ir taip ištęskite malonumą!

 

Anthony Burgess „Prisukamas apelsinas“

Anthony Burgess savo žymiausiame kūrinyje „Prisukamas apelsinas“ naudoja išgalvotą nadsaty kalbą. Tai tarsi rusų ir anglų žargono miksas. Dėl daugybės šių svetimybių tekstą skaityti nėra itin lengva. 

„Prisukamas apelsinas“ pasakoja apie paauglį Aleksą, kurio elgesys persmelktas smurtu. Kartu su gauja jis plėšia, prievartauja, muša, žudo. Šis smurtas yra jo maištas prieš suvienodėjusią visuomenę. Anthony Burgess nagrinėja amžinai aktualius gėrio ir blogio santykius, bei kelia klausimą, kas blogiau – laisva valia, persmelkta agresijos, ar valstybės kišimasis į sąmone ir besąlygiškas saugumo siekis, sunaikinant ne tik blogį, bet ir viską, kas žmogiška. 

Knygą itin išpopuliarino 1971-ais metais pastatytas režisieriaus Stanley Kubricko filmas. Teigiama, kad knygos veikėjų apranga iki šiol yra vienas mėgstamiausių Helovino kostiumų. 

 

Olga Tokarczuk „Bėgūnai“

„Man Booker“ premija apdovanotas lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk romanas „Bėgūnai“ – knyga-kaleidoskopas, sudaryta iš trumpų miniatiūrų, nedidelių novelių, apysakų, ese ir kelionių apybraižų. Greitasis skaitymas tikrai nepadėtų viso to sujungti į vieną visumą. 

„Bėgūnai“ yra pasakojimas apie vidinį nerimą, kuris verčia mus ieškoti gyvenimo tikslo. Autorė apdovanota ne tik „Man Booker“ prizu, bet ir prestižine Nobelio premija. Jos kūryba šaukte šaukia – mėgaukis lėtai! 

 

Ką jūs manote apie greitą skaitymą? Verta mokytis, ar nesivarginti? Manau, kad metodas turi ir pliusų ir minusų. Smagu apdoroti didelį kiekį informacijos per trumpesnį laiką, tačiau grožinės literatūros knygas dažniausiai skaitome dėl malonumo ir galimybės atsipalaiduoti šiame skubančiame pasaulyje ir tikrai ne tam, kad dar labiau bėgtume, ar ne?