Knygos, kurias norisi perskaityti dėl neįprasto pavadinimo

Pasak žinomo posakio – negalima spręsti apie knygą iš jos viršelio, tačiau daug sunkiau nesusidaryti išankstinės nuomonės apie knygą iš jos pavadinimo – ypač, jei šis yra neįprastas, ekscentriškas, o galbūt net sukeliantis šypseną. Jis gali turėti savo atskirą istoriją ar net ne visai atitikti knygos turinį, tačiau pavadinimas – tai pirmasis įspūdis, ties kuriuo autoriai sunkiai dirba, siekdami patraukti skaitytojų akį.

Taigi žemiau pateikiame sąrašą knygų – nuo siaubo romanų, fantastikos ir kelionių žinynų iki populiariosios psichologijos ir filosofinių istorijų, kurias puošia keisti, šmaikštūs ir dėmesį sukaustantys pavadinimai.

 

• Liudas Dapkus „Žuvis, kuri supainiojo duris: ir kitos 69 istorijos iš šešių žemynų“

Knyga, kurios pavadinimą autorius išvydo sapne, kuriame jį nuskendusiame povandeniniame laive visą naktį vaikėsi žuvis. Žinomo žurnalisto Liudo Dapkaus knyga yra neįprastas kelionių žinynas – čia nerasite praktinių patarimų keliautojams, tačiau nuotykingos novelės tikrai pakutens norą krautis lagaminus ir išvykti svetur.

Pasak autoriaus, į kelionę išvykę „pasiryžtame kančiai, kad patirtume nušvitimą“. Nuo žygių Afganistane ir Armėnijoje iki nuotykių Venesueloje ir Zimbabvėje – autorius dalinasi savo linksmais ir pavojingais nutikimais tiek nuostabaus grožio kampeliuose, tiek karo zonomis laikomose vietovėse. Nepamirštamų kelionių metu jam teko susidurti su keisčiausiais keliautojais, o ypač stoti į akistatą su pačiu savimi, bandant atrasti prasmę kasdienybėje. Puiki knyga išsiilgusiems nuotykių, svajojantiems pakeliauti bent knygų puslapiuose arba sugrįžusiems iš atostogų užsienyje ir norintiems ilgiau išsaugoti kelioninę dvasią.

 

• Aleksej Ivanov „Geografas gaublį pragėrė“

Jauno muziejininko, tapusio daugelio literatūros premijų laureatu ir nominantu, knyga savo siužetu nėra itin išskirtinė. Jaunas biologas Viktoras Služkinas įsidarbina geografijos mokytoju. Iš pradžių jis nesutaria su mokiniais, veliasi į konfliktus su mokyklos darbuotojais, vėliau pradeda su visais sutarti, o jo kasdienybę lydi visiems pažįstami šeimyniniai rūpesčiai ir nesibaigianti rutina. Vis dėlto, šią kuklią asmeninę istoriją Aleksej Ivanov parašė taip švelniai, jautriai ir įtaigiai, jog ji gali būti pritaikyta kiekvienam iš mūsų. Tai knyga, skirta visiems, kurie kada nors jautėsi prislėgti, vieniši ir pasiklydę gyvenime.

 

• Charles Bukowski „Arklienos kumpis“

Brandžiausiu literatūros chuligano Charles Bukowski laikomas kūrinys, kuriame, kaip įprasta, autorius skaitytojams pateikia intriguojantį atvirumo, ironijos, vienatvės ir absurdo mišinį. Romane vaizduojama šiurkšti, tikra ir nepagražinta dažno autoriaus romanų veikėjo Henko Činaskio vaikystė ir paauglystė didžiosios depresijos laikų Amerikoje.

Motinos abejingumas, nuolatinis tėvo mušimas, skurdas, patyčios, seksualinės frustracijos – visa tai yra Henrio kasdienybė, kuri nuvedė jį į pažintį su kasdieniu palydovu – alkoholiu. Kūrinyje puikiai perteikiama ir šioms dienoms aktuali tema – kaip visuomenė elgiasi su tais, kurie prie jos nepritampa. Autobiografiniais išgyvenimais paremtoje knygoje nestokojama nepagražinto nuoširdumo, o ją skaitant, išsivysto visa jausmų paletė – norisi ir pykti, ir liūdėti, jausti neapykantą bei užjausti.

 

• Oliver Sacks „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“

Intriguojantis pavadinimas slepia ne mažiau intriguojančius pasakojimus apie tikrus pacientų išgyvenimus. Oliver Sacks – britų neurologas ir neuropsichologas savo knygoje aprašo neišgalvotas istorijas, kurias patyrė jo gydomi pacientai arba, kaip jis pats juos vadina, „neįsivaizduojamų pasaulių keliautojai“. Autorius tyrinėja žmogaus proto gelmes, tačiau nesutelkia dėmesio vien tik į aprašytų veikėjų sutrikimus, o išryškina ir jų privalumus. Tai medicininis romanas, nuspalvintas žmonių emocijomis ir neįtikėtinomis istorijomis. Knyga patiks smalsiems skaitytojams išsiilgusiems keistenybių ir norintiems patyrinėti, ką gali iškrėsti žmogaus protas.

 

• Siiri Enoranta „Graudaragio užkalbėjimas“

Tyra fantastinė istorija, kurioje egzistuoja kiti pasauliai, magiškos būtybės ir burtai. Knygoje aprašoma mistinė perpus padalinta sala, kurios vienoje pusėje gyvena Sadėjos valdoma stikladarbių karalystė, o kitoje viešpatauja Graudaragio tauta. Šioje salos pusėje kiekvienas vaikas, vos sulaukęs šešerių metų, yra nuvedamas pas stebuklingąjį Graudaragį, o šis jam pasako, kiek liūdesio per gyvenimą jam teks. Išgirdęs savo pranašystę Ulis nenori pasiduoti savo negailestingam likimui ir ima ieškoti pagalbos kitoje salos pusėje.

Knygoje vaizduojamas fantastikos pasaulis priims išskėstomis rankomis. Puikiai sukurta magiška atmosfera, kurioje netruks veiksmo, nuotykių, jaudulio, meilės, liūdesio, kovų ir pergalių patiks fantastikos žanro išsiilgusiems skaitytojams.

 

• Pavel Sanajev „Palaidokite mane po grindjuoste“

Viena gražiausių apysakų apie vaikystę, kada nors parašytų rusų kalba, patraukia savo neįprastu ir ne itin pozityviai nuteikiančiu pavadinimu. Autorius Pavel Sanajev vaizduoja sudėtingus šeimyninius santykius, regimus aštuonerių metų berniuko Sašos akimis. Nukankintas psichiškai ne itin sveikos močiutės meilės, jis net ir juodžiausiomis akimirkomis moka pasidžiaugti menkiausiomis smulkmenomis. Saša labiausiai svajoja pamatyti savo mamą, kuri, kadaise jį palikusi, susikūrė naują šeimą. Sūnaus gimtadienio proga motina atsiranda, žūtbūt norėdama susitikti su berniuku ir įteikti jam dovaną, tačiau tam trukdo priešingoje barikadų pusėje stovintys seneliai.

Tai juokinga, šiurpi ir tuo pačiu metu šviesos kupina istorija, kuri sukrės, sukels neviltį, apmaudą ir gailestį, tačiau tikrai nepaliks abejingų. Knyga patiks mėgstantiems stiprius, sukrečiančius kūrinius, kuriuos perskaičius, apima vidinis noras tapti geresniu žmogumi.

 

• Rūta Vanagaitė „Višta strimelės galva“

Autobiografinė viešųjų ryšių specialistės, prodiuserės ir rašytojos istorija su išskirtiniu pavadinimu, kilusiu iš komentaro internete, kuriame Rūta Vanagaitė ir buvo pavadinta višta su strimelės galva. Šmaikštus komentaras sukėlė ne tik šypseną autorei, bet ir tapo provokuojančiu penktosios jos knygos pavadinimu.

Tai gyvenimiškas pasakojimas apie linksmas ir liūdnas patirtis, vidinio balso galią, septynias gyvenimo pamokas ir vingiuojančius jo kelius, persipynusius su svarbiais įvykiais, kuriuos išgyveno visa Lietuva. Pasak autorės, knyga rekomenduojama perskaityti moterims, perkopusioms 40-metį, kurios prisimena sovietinę santvarką, laisvės ir Nepriklausomybės laikus, tad galės kartu žvelgti į pasaulį su autore ir įsikvėpti optimizmo.

 

• Stephen King „Daktaras Miegas“

Legendinio autoriaus siaubo romano „Švytėjimas“ tęsinys, išvydęs dienos šviesą po 36-erių metų. Knygoje vaizduojamas tas pats Denis Toransas iš garsiojo „Švytėjimo“, kuris, būdamas aštuonerių, apsėstajame „Panoramos“ viešbutyje patyrė didžiulį siaubą ir susidūrė su gyvais numirėliais.

Tęsinyje vaizduojamas Denis jau užaugęs, vidutinio amžiaus slaugos namų darbuotojas. Gyvendamas pasroviui, jis beviltiškai bando nusikratyti polinkio į depresiją ir alkoholizmą, o savo dienas leidžia palengvindamas nepagydomų ligonių kelionę anapilin. Vis dėlto, viskas apsiverčia, jam susidūrus su dvylikamete Arba Stoun, kuri taip pat turi švytėjimo dovaną, tačiau į ją nusitaikė parazitai grynuoliai, norintys atimti Abros gebėjimą.

Romanas prikausto dėmesį nuo pirmų eilučių, o psichologinė įtampa karaliauja visos istorijos metu. Tiek siaubo etalonu laikomas „Švytėjimas“, tiek jo tęsinys „Daktaras miegas“ yra virtę sėkmingomis ekranizacijomis.

 

• Gilbert Keith Chesterton „Žmogus, kuris buvo ketvirtadienis“

Baugus, pesimistiškas, tačiau su pasislėpusiais vilties spindulėliais, kupinas fantazijos, bet itin tikslus – būtent toks yra garsiausias Gilbert Keith Chesterton romanas „Žmogus, kuris buvo ketvirtadienis“. Kūrinys sukasi apie Aukščiausią anarchistų tarybą, siekiančią nuversti pasaulyje egzistuojančią tvarką. Visi tarybos nariai pasivadinę savaitės dienų pavadinimais, o jiems vadovauja paslaptingasis Sekmadienis. Šioms chaoso jėgoms siekia sutrukdyti Gabrielis Saimsas, kuris yra ne ką mažiau fantastiškas ir keistas nei visi likę knygos personažai – tvarkos poetas, mosuojantis lazdoje paslėpta špaga.

Autorius šmaikščiai žaidžia su žodžiais, įmaišo protingų aforizmų, paskanina istoriją išmintingais sąmojais ir viską pateikia ant siurrealistinio pasaulio padėklo.

 

• Spencer Johnson „Kas paėmė mano sūrį?“

Trumpas, greitai perskaitomas pasakojimas, kuris aktualus kiekvienam. Šioje istorijoje keturi peliukai turi prisitaikyti prie kintančių situacijų ir kasdien pasiimti savo sūrio davinį. Kai vieną dieną sūrio nebelieka, vieni graužikai reaguoja labai emocionaliai, pradeda piktintis, kontempliuoti, o kiti neapsikrauna galvojimu ir tiesiog ieško naujo sūrio labirinte. Kiekvienas gali įvardinti sau, kas yra jo sūris – karjera, pinigai, sveikata, meilė, o kas yra labirintas – darbovietė, šeima ar visuomenė?

Metaforiška istorija moko priimti pokyčius, analizuoti save ir suvokti, jog nebūtina pasiekti dugno, kad pradėtum gyventi su nauja energija. Laikais, kai viskas žaibiškai ir nesuvokiamai ima keistis, Spencer Johnson ištiesia pagalbos ranką, mokantis žengti koja kojon su pokyčiais ir padeda iš naujo atrasti savo sūrio slėptuvę.

 

• Muriel Barbery „Ežio elegancija“

Šio romano veikėjos – dvi merginos, kilusios iš skirtingų sluoksnių, tačiau jas vienija bendras vidinis beviltiškumas. Renė – prašmatnaus Paryžiaus daugiabučio sargė, kuri apsimeta paprasta, kvailoka, nereikšminga darbuotoja, nors išties yra intelektuali, turi didelę aistrą menams, literatūrai ir filosofijai. Po tuo pačiu stogu gyvenanti Paloma – turtingų tėvelių dukra, jaučianti būties beprasmybę ir tuštumą, tad yra nusprendusi nusižudyti, vos tik jai sukaks trylika. Dvi giminingas sielas papildo trečias personažas – naujasis namo gyventojas, paslaptingas meno mylėtojas japonas Odzis.

Knyga patiks tiems, kurie jaučiasi užstrigę ir nebemato aplink esančių spalvų. Tai kūrinys apie sielų draugystę, perlipančią stereotipus, apie meno prigimtį ir žmonių tuštybę. Knygoje nagrinėjamos egzistencinės ir filosofinės temos – tarsi spygliai, užlieti, jautrumu, švelnumu ir sąmoju – tikra ežio elegancija.

 

• Gabriel Garcia Marquez „Šimtas metų vienatvės“

Literatūrine sensacija tapęs Kolumbijos rašytojo Gabriel Garcia Marquez romanas užliūliuos savo klampume. Magiškojo realizmo žanro knygoje aprašoma vienos šeimos istorija, nusidriekusi per šimtmetį, apraizgyta magiškais įvykiais ir užgriuvusiais prakeiksmais. Septynios Buendijų kartos patiria klestėjimą ir nuosmukį, kartoja ankstesnių kartų klaidas ir susilaukia vis kitokio likimo. Veikėjų gyvenimai persipynę, kiekvienas iš jų išgyvena savo asmenines dramas, o juos jungia nepakeliama vienatvė, kiekvienam vis kitokia, nuo kurios bėgdami veikėjai patiria gyvenimiškų nuopuolių.

Tai kūrinys, kurį rekomenduojama skaityti lėtai ir atidžiai, o beskaitant pajusti, kaip tikrovė išslysta iš rankų ir dingsta noras kontroliuoti.