Kovo 25-ąją pasaulyje švenčiama tarptautinė J. R. R. Tolkieno knygų skaitymo diena

Kovo 25-ąją fantastikos žanro mylėtojai visame pasaulyje švenčia rašytojo J. R. R. Tolkieno knygų skaitymo dieną. Jo indėlis fantastinės literatūros žanrui – neišmatuojamas, tad šią dieną siekiama paskatinti žmones skaityti J. R. R. Tolkieno kūrybą ir prisiminti jo gyvenimą.

25 įdomiausius faktus apie šį išskirtinį rašytoją ir jo knygas pristato interneto knygynas patogupirkti.lt.

1. Pilnas britų rašytojo vardas – John Ronald Reuel Tolkien. Jis gimė 1892 m. Pietų Afrikos Respublikoje, tačiau rašytojas gimtinėje praleido tik pirmuosius trejus savo gyvenimo metus. Kartu su broliu ir mama viešėdami jos gimtojoje Jungtinėje Karalystėje jie sužinojo, jog tėvas mirė ir į Afriką nebesugrįžo.

2. R. R. Tolkieno meilė knygoms gimė nuo mažų dienų. Būdamas ketverių jis jau mokėjo laisvai skaityti, taip pat neblogai sekėsi rašyti. Jis ypač mėgo fantastikos žanrą ir pasakas – tai vėliau atsispindėjo ir jo kūryboje.

3. Tik pabaigus Oksfordo universitete anglų kalbos studijas, 1915 m. būsimam rašytojui teko kariauti Pirmajame pasauliniame kare. Karo metu J. R. R. Tolkienas tapo armijos leitenantu ir buvo ryšininku Somos mūšyje.

4. Po Pirmojo pasaulinio karo, J. R. R. Tolkienas dirbo etimologu ir prisidėjo prie Oksfordo anglų kalbos žodyno kūrimo.

5. Rašytojas vos per plauką nebuvo iškviestas dalyvauti ir Antrajame pasauliniame kare. Jo metu jis buvo rezervuotas kaip kodų laužytojas ir netgi buvo išsiųstas mokytis kodų šifravimo, tačiau galiausiai jo paslaugų neprireikė.

6. R. R. Tolkienas yra laikomas šiuolaikiniu fantastinės literatūros „tėvu“. Nors iki žymiųjų rašytojo darbų buvo daugiau autorių, leidusių fantastikos žanro istorijas, tačiau „Hobitas“ ir „Žiedų valdovas“ paskatino šio žanro atgimimą.

7. R. R. Tolkienas pagal savo išsilavinimą buvo lingvistas, dirbo filologijos profesoriumi, tad naujas kalbų kūrimas jam buvo tikras hobis. Pasirodo, būtent todėl ir gimė „Žiedų valdovas“ – rašytojas sukūrė Viduržemio pasaulį ir istoriją tam, kad galėtų jiems pritaikyti savo sukurtas kalbas. O jų buvo ne viena – „Žiedų valdovo“ ir jo priešistorės – „Hobito“ knygose J. R. R. Tolkienas naudojo sukurtas elfų, nykštukų ir kitų būtybių bei rasių kalbas su pilna gramatika ir plačiu žodynu, joms netgi kūrė poemas.

8. Daugybė šaltinių teigia, jog „Hobito“ pirmasis sakinys: „Giliai po žeme, oloje gyveno hobitas“ buvo parašytas ant popieriaus lapo, J. R. R. Tolkienui Oksfordo universitete beskaitant nuobodžius studentų darbus. Būsimam autoriui šis sakinys įstrigo, jis norėjo tęsti pasakojimą ir galiausiai iš to gimė istorinės svarbos literatūros kūrinys.

9. „Žiedų valdovas“ gimė kaip „Hobito“, parašyto 1937 m., tęsinys. Vis dėlto, tai išaugo į daug didesnį kūrinį ir tapo viena perkamiausia knygų trilogija pasaulyje, kurios parduota virš 150 milijonų kopijų.

10. „Žiedų valdovas“ buvo rašomas nuo 1937- 1949 m. ir buvo išleistas trimis tomais 1954-1955 m.: „Žiedo brolija“, „Dvi tvirtovės“ ir „Karaliaus sugrįžimas“. Vis dėlto, ši istorija niekada neturėjo būti trilogija – šią mintį pasiūlė leidėjai, siekdami sumažinti finansinę riziką. J. R. R. Tolkienas nebuvo patenkintas tokiu sprendimu, tačiau sutiko ir ši trilogija pranoko „Hobito“ sėkmę bei tapo vienomis perkamiausių knygų pasaulyje.

11. Pradėjęs rašyti „Žiedų valdovą“, rašytojas dar nebuvo tikras, kaip jis pasibaigs. Iš pradžių autorius norėjo, kad „Žiedų valdovas“, kaip ir „Hobitas“ būtų knyga vaikams, tačiau, kuo daugiau rašė, tuo labiau keitėsi pasakojimas ir buvo labiau pritaikytas vyresnio amžiaus auditorijai. Tad skaitant trilogiją, galima pamatyti, kaip skiriasi rašymo stilius – pradžioje dar primena „Hobitą“, o pabaigoje stilius kinta.

12. Nuo 1917 metų iki pat savo mirties J. R. R. Tolkienas rašė ir perrašinėjo „Silmariljoną“ – pasakojimą apie Senąsias dienas, kai pasaulyje apsigyveno elfai, nykštukai, hobitai, žmonės ir visos kitos genialios autoriaus vaizduotės būtybės. Šis kūrinys dienos šviesą išvydo tik po rašytojo mirties, 1973 m., o knygą, atspindinčią 6000 metų Viduržemio istoriją galiausiai išleido rašytojo sūnus Christopheris Tolkienas.

13. Nors „Hobitas“ ir „Žiedų valdovo“ trilogija yra labiausiai išpopuliarėję autoriaus darbai, pačiu svarbiausiu savo kūriniu jis laiko „Simlarijoną“.

14. R. R. Tolkienas buvo pradėjęs rašyti „Žiedų valdovo“ tęsinį – „Naujasis šešėlis“. Tęsinyje veiksmas turėjo vykti po 100 metų nuo „Žiedų valdovo“ įvykių pabaigos, apie Gondore atgimstančias tamsos jėgas ir kovą su jomis. Vis dėl to, parašęs vos dešimt puslapių, rašytojas nusprendė šios minties atsisakyti, nes esą tęsinys neapims tiek, kiek originalas.

15. 1961 m. J. R. R. Tolkienas buvo nominuotas Nobelio premijai, tačiau nominacija buvo atmesta. Šią premiją teikianti komisija pareiškė, jog ši knyga niekaip negali lygintis su aukščiausio lygio literatūros kūriniais.

16. R. R. Tolkienas nepaprastai mylėjo gamtą. Jis sielvartaudavo dėl kertamų miškų, jaunystėje mėgdavo piešti peizažus, o motina įžiebė meilę botanikai. Tai ryškiai atsispindi ir įspūdinguose jo knygose nupasakotuose kraštovaizdžiuose.

17. Iš pradžių pagrindiniu „Žiedų valdovo“ veikėju turėjo būti ne Frodas, o pagrindinio „Hobito“ veikėjo Bilbo Bagginso sūnus Bingo, tačiau ši idėja buvo atmesta ir Bilbo giminaitis Frodas tapo „Žiedų valdovo“ protagonistu.

18. Ne paslaptis, jog pagal „Žiedų valdovą“ buvo pastatyti ir filmai, susilaukę milžiniškos sėkmės. 2001 m. ekranus išvydo režisieriaus Peterio Jacksono filmas, kuriame vaidino tokie talentingi aktoriai kaip Elijah Wood, Cate Blanchett, Orlando Bloom, Liv Tyler ir kiti. Trilogija susišlavė daugybė apdovanojimų ir bendrai uždirbo virš 3 milijardų dolerių.

19. R. R. Tolkieno kūryboje vorai tapo pasikartojančiu motyvu – „Hobite“, „Silmarijone“ bei „Žiedų valdove“ skaitytojai susiduria su šiais siaubą keliančiais padarais. Pasirodo, rašytojui ankstyvoje vaikystėje, dar gyvenant Pietų Afrikoje įkando voras ir nuo tada jis nėra itin didelis vorų gerbėjas. Vis dėl to, idėja pasitelkti vorus savo romanuose gimė dėl J. R. R. Tolkieno sūnaus Maiklo fobijos voragyviams.

20. Orkai yra pagrindiniai „blogiečiai“, sutinkami „Žiedų valdovo“ knygose. Nors kiti personažai, tokie kaip elfai ar nykštukai, minimi J. R. R. Tolkieno kūryboje, yra aptinkami ir mitologijoje, orkai yra rašytojo pramanas. Nuo knygos parašymo, jie įsitvirtino ir populiariojoje kultūroje.

21. Kai J. R. R. Tolkienas pasiūlė „Hobito“ knygos rankraštį leidyklai „George Allen & Unwin“ Londone, vienas leidyklos darbuotojas parsinešė jį namo ir davė paskaityti savo devynmečiui sūnui. Berniuką knyga sužavėjo ir tai padėjo įtikinti leidyklą, kad knygą išversti tikrai verta.

22. „Žiedų valdovo“ tematika atsispindėjo ir žymių dainininkų bei grupių muzikiniuose kūriniuose. 1970 m. roko grupės „Black Sabbath“, „Genesis“ ir „Led Zeppelin“ įrašė dainas, kuriose buvo minimi „Žiedų valdovo“ veikėjai arba trilogijoje aprašytos vietovės.

23. Danijos karalienė Margarethe II buvo didelė „Žiedų valdovo“ gerbėja. Ji nupiešė iliustracijas šiai knygai ir jas atsiuntė pačiam J. R. R. Tolkienui – rašytojui jos labai patiko, tad galiausiai piešiniai buvo panaudoti daniškajame „Žiedų valdovo“ variante.

24. Lietuva taip pat gali didžiuotis – būdamas vos penkiolikos metų, Andrius Tapinas dar besimokydamas mokykloje išvertė visą „Žiedų valdovo“ trilogiją ir tapo jauniausiu iki šiol „Žiedų valdovu“ pasaulyje!

25. Pirmoji pasaulinė Tolkieno skaitymo diena buvo paminėta 2003 m. kovo 25-ąją. Kodėl pasirinkta būtent ši data? Tai yra Žiedo sunaikinimo diena ir Gondoro karalystės naujieji metai. Nuo 2003 m. šią dieną daugybės šalių mokyklose ir bibliotekose organizuojami jo knygų skaitymo renginiai bei iniciatyvos.