Leidykla „Tyto alba“ rekomenduoja: ko nepraleisti Vilniaus knygų mugėje?

Po dvejų metų sugrįžtančioje Vilniaus knygų mugėje leidykla „Tyto alba“ kviečia saugiai susitikti su pasiilgtais rašytojais, tarp kurių Lietuvos skaitytojų mylima bestselerių autorė Karen Swan iš Didžiosios Britanijos. Susitikimas vyks šeštadienį, vasario 26 d., 15 val. 5.1 salėje.

Tarp svarbiausių „Tyto alba“ renginių – ir šeštadienį 12 val. Rašytojų kampe vyksianti Jurgos Ivanauskaitės premijos teikimo šventė, kur laureatą sveikins ir J. Ivanauskaitę prisimins ankstesnių metų laureatai ir rašytojos artimieji bei bičiuliai. Laukia ne tik prasmingi ir išsiilgti susitikimai, bet ir tiesiai į mugę atkeliaujančios naujienos.

 

 

Lietuvių literatūros gerbėjams

 

Marius Ivaškevičius „Tomas Mūras“

Vienas laukiamiausių lietuvių literatūros įvykių. Tarptautiniu mastu pripažintas autorius Marius Ivaškevičius sugrįžta į prozą po dvidešimties metų su šokiruojančiu, atviru, skausmingu romanu „Tomas Mūras“. Kūrėjo nuovargis, senėjimas, neviltis. Šlovės kaina ir grėsmė. Nemandagus, nepatogus romanas su intymiais žlungančio gyvenimo epizodais ir iki skausmo geidžiamos meilės ilgesiu.

 

Viktoras Gerulaitis „Perone su Alfredu Schnittke“

Juoką, ašaras ir nuostabą keliančios istorijos apie žymiausius pasaulio ir Lietuvos kompozitorius: Dmitrijų Šostakovičių, Alfredą Schnittke’ę, Juozą Naujalį, Vidmantą Bartulį, Faustą Latėną ir Algirdą Martinaitį. Dėl ko verkė Šostakovičius? Ką su Schnittke perone veikė Gerulaitis? Nepaprastai gyvai parašytoje knygoje – daug netikėtų faktų, įžvalgų, atradimų. Čia susipina muzika ir žmonių likimai, kontrastingos trapaus gyvenimo spalvos ir amžinybės ilgesys, pašnekesiai apie mažus ir didelius dalykus. Susitikimas su autoriumi šeštadienį, vasario 26 d., 16 val. 5.3 salėje.

 

Doloresa Kazragytė „Nepaskutinis veiksmas“

D. Kazragytės autobiografinių esė knygoje išorinių įvykių nedaug, o štai progų apmąstyti vertybes ir drastiškai pasikeitusį pasaulį – daugybė. Ji kalba atvirai ir drąsiai, su didele autoironijos doze. Nemitologizuoja praeities, nevirkauja dėl praėjusių šlovės akimirkų ir pasikeitusio gyvenimo, kurio šurmulį keičia prisiminimai ir knygos. Tai didysis širdies monologas.

 

 

Nuotykių ieškantiems mažiesiems

 

Tomas Dirgėla „Islandija šiandien nedirba“

Vienas populiariausių Lietuvos vaikų rašytojų šįkart kviečia leistis į Islandiją. Tėčio gimtadieniui mergaitė sugalvoja staigmeną – padovanoti kelionę į svajonių šalį Islandiją! Laivas jau laukia kieme, todėl mergaitė čiumpa tėtį už rankos ir leidžiasi į nuotykius. Kaip sako T. Dirgėla, „kiekvienas turime savo Islandiją – savo tikslą. Kartais smagiausias ne jis, o kelionė link jo.“ Visas mugės dienas T. Dirgėla su skaitytojais bendraus „Tyto alba“ stende, o šeštadienį, vasario 26 d., 12 val. drauge su Beata Nicholson pakvies susitikti 5.1 salėje. Beje, mugėje veiks ir pagal „Užkeiktąją pono Kuko knygą“ sukurtas siaubo kambarys.

 

Halyna Vdovychenko „36 ir 6 katės“

Ūsuotas ir uodeguotas pasakojimas apie 36 suaugusias ir 6 mažas kates. Veikiausiai neteko sutikti tiek kniauklių vienoje vietoje. O viskas prasidėjo, kai vieną lietingą vakarą į mažą ponios Uogienės butą įsiprašė spalvinga kiemo kačių draugija: smaguriai, gėlelės, šokėjai, spalvingieji, mažiai, katės iš gretimos tarpuvartės ir katės iš rūsio su puikiąja Markize priešakyje. Nei buto šeimininkė, nei jos sūnėnas nė neįsivaizdavo, ko šios viešnios prikrės.

 

 

Literatūros gurmanams

 

Helen Humphreys „Bilas Triušio Pėda“

Kanadiečių literatūros įvykis – tikrais įvykiais paremta neįprastos draugystės istorija. Dvylikametis Leonardas susidraugauja su miestelio atsiskyrėliu Bilu Triušio Pėda, kuris gamina sėkmės amuletus iš triušių kojų. Tačiau draugystė nutrūksta Bilui įvykdžius nedovanotiną nusikaltimą. Prabėga dvylika metų, psichiatras Leonardas atvyksta dirbti į progresyviais gydymo metodais garsėjančią Veiberno psichiatrinę ligoninę. Čia jis sutinka Bilą Triušio Pėdą. Lygiai kaip vaikystėje, kiekvieną minutę Leonardas nori leisti Bilo draugijoje. Trauka tokia gili, kad primena maniją. Norėdamas suprasti jos priežastį, Leonardas ryžtasi kelionei po atmintį.

 

Andreï Makine „Prancūziškas testamentas“

Populiariausias ir prestižine Goncourt’ų premija įvertintas A. Makine‘o romanas sugrįžta. Lietuviškai pasirodė ir naujas A. Makine romanas „Mano draugas armėnas“, tad šia proga rašytojas virtualiai susitiks su Lietuvos skaitytojais penktadienį, vasario 25 d., 17 val. 5.3 salėje. Garsiausiame romane „Prancūziškas testamentas“ A. Makine pasakoja likimo į Rusiją nublokštos prancūzės, savo senelės, gyvenimo istoriją. Atšiaurioje sovietinėje realybėje gyvenančiam vaikui senelė Šarlotė atveria naują pasaulį – tolimą, mitinę Prancūziją. Iš senelės berniukas išgirsta pasakojimų ir apie kitokią, nepažintą gimtąją Rusiją: apie badą ir vargą, žiaurų neteisingumą ir beviltišką karo chaosą. Berniukas vis geriau ima suprasti šalį, kuri kuo didesnių kančių suteikia, tuo labiau riša prie savęs.

 

Ferdinand von Schirach „Kava ir cigaretės“

Yra rašytojų, kuriems reikia romano perteikti idėjai, o F. von Schirachui užtenka vienos istorijos, kartais net vieno puslapio. Vienas skaitomiausių šių laikų vokiečių rašytojų, teisininkas F. Von Schirahas dažnai vadinamas šių dienų Stefanu Zweigu. Asmeniškoje knygoje „Kava ir cigaretės“ prisimindamas ryškiausius gyvenimo epizodus, sutiktus žmones, neeilines bylas ir pažerdamas neįtikėtinų paradoksų, rašytojas klausia: ką reiškia būti žmogumi? Gilindamasis į nusikaltimo ir kaltės, žmogaus prigimties, orumo klausimus, autorius mąsto apie istoriją ir teisingumą, kartais žiaurų, kartais trapų, o kartais tokį priklausomą nuo likimo užgaidų.

 

 

Besidomintiems istorija

 

Sonia Purnell „Moteris, pakeitusi Antrojo pasaulinio karo eigą“

Vienos moters atkaklumas, padėjęs laimėti karą. „Ji – pavojingiausia iš visų Sąjungininkų šnipų. Turim ją rasti ir sunaikinti“ – tokį skubų pranešimą 1942 m. perduoda gestapas. Istorija apie pirmąją Sąjungininkų agentę moterį Virginią Hall, nusiųstą į nacių valdomą zoną. Niekas iš jos daug nesitikėjo, bet būtent ji padėjo įžiebti Prancūzijos pasipriešinimo judėjimą ir visiškai pakeitė suvokimą, kas yra partizaninis karas. Stulbinama ir įtaigi šnipinėjimo, pasipriešinimo ir asmeninio triumfo, nepaisant itin nepalankių aplinkybių, istorija.

 

„Vilniaus padavimai“

Nedaug miestų, kurie turėtų tokią įspūdingą istoriją, architektūrą, gamtą kaip Vilnius. Kiekvienas senos gatvės vingis, šimtmečių senumo bažnyčios, namai, kalvos ir upių slėniai traukia akį ir masina sužinoti jų slepiamas istorijas, įminti saugomas paslaptis. Ši XX a. pradžioje parašyta knyga – tikras lobis Vilniaus mylėtojams, ieškantiems įkvėpimo paklaidžioti po jau žinomas miesto vietas ir mažiau pažįstamus užkaborius. Knygoje – 40 iš kartos į kartą perduodamų istorijų: pagal gydytojo ir istoriko Vladislavo Zahorskio laiškus P. Vingio atpasakotuose padavimuose atgyja magiškas ir paslaptingas Vilnius.

 

 

Jaudinančių istorijų gerbėjams

 

Mario Escobar „Bibliotekininkė iš Sen Malo“

Nauja „Aušvico lopšinės“ autoriaus knyga nukelia į Sen Malo – svarbų Vakarų Prancūzijos jūrų uostą, smarkiai sugriautą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje per Sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje. 1939 m. rugsėjo 1 d., kai Vokietijos pajėgos įsiveržia į Lenkiją, Žoslena ir Antuanas Ferekai susituokia, tačiau Prancūziją pasiekęs karas greitai nutraukia jų idilę. Antuanas išsiunčiamas į kovos lauką, Žoslenos bute apgyvendinamas esesininkas, o bibliotekoje ima sukiotis vokiečių karininkai su nepageidaujamų knygų sąrašais. Slapčia į Paryžių gabenami Žoslenos Ferek laiškai atskleidžia jautrią istoriją apie moterį, karo suirutėje netikėtai atradusią gyvenimo misiją.

 

Ruth Druart „Kol Paryžius miegojo“

1953 metai, Santa Kruzas. Žanas Lukas ir Šarlotė gyvena niekuo neišsiskiriantį gyvenimą Kalifornijos priemiestyje. Jie laimingi, nors kartais aplanko gimtosios Prancūzijos ilgesys. Jų kasdienybę sudrumsčia netikėtai į duris pasibeldę pareigūnai, kuriuos itin domina randas ant Žano Luko veido – gyvenimo nacių okupuotame Paryžiuje palikimas.

1944 metai, Paryžius. Nepaisant karštligiškų pastangų išvengti susidūrimo su naciais, Sara su Davidu atsiduria traukinyje į Aušvicą. Saros rankose – tai, kas brangiau už viską pasaulyje. Ir tai ji išdrįsta palikti nepažįstamajam. Pasakojimas apie nepalaužiamą meilės galią ir drąsą net tuomet, kai viskas atrodo prarasta.

 

Karen White „Mergina iš Legaro gatvės“

Persmelktas JAV Pietų valstijų kultūros ir pasakojimo tradicijų romanas atskleidžia, kad savo istorijomis, širdgėla ir nuoskaudomis geba dalintis ne tik gyvieji. Netikėtai paveldėjusi architektūros šedevru laikomą Vanderhorstų namą, Melanija imasi jį restauruoti. Darbų kupiną Melanijos kasdienybę sutrikdo merginos motina – garsi operos dainininkė, palikusi dukrą, kai šiai buvo vos septyneri. Po daugiau nei 30 metų motina grįžta į Čarlstoną ir name slypėjusios paslaptys prasiveržia.

 

 

Mėgstantiems stingdančius siužetus

 

Christina Sweede-Baird „Be vyrų“

2025 metai, Škotija. Pasaulis, klumpantis prieš paslaptingą virusą, kuris pasirenka konkretų taikinį – vyrus. Su viruso sukelta visuomenės griūtimi lieka dorotis moterys. Kol mokslininkė Elžbieta kuria vakciną, Morvena nuošaliuose Škotijos kalnuose apgyvendina šimtą paauglių berniukų, kad šie išgyventų. Duomenų analitikė Dona padeda vyriausybei formuoti naują visuomenę, o antropologė Ketrina imasi užrašyti, ką per šią pasaulinę katastrofą patyrė žmonės. Kas laukia žmonijos, kai taip drastiškai pažeidžiama socialinė tvarka? Kaip susigrąžinti gyvenimą?

 

Mason Cross „Neieškok manęs. Karteris Bleikas 4“

Skaitytojams jau pažįstama knygų serija apie Karterį Bleiką, lietuviškai išleistos trys serijos knygos. Ketvirtame trileryje „Neieškok manęs“ Bleikui tenka gelbėti su pavojingais žmonėmis susidėjusią mylimą moterį. Las Vegase gyvenanti Sara Blekvel džiaugiasi į gretimą namą pagaliau atsikrausčius ramiems kaimynams. Susibičiuliavusi su naująja namo gyventoja, Sara nustemba, kai netrukus ji su vyru dingsta kaip į vandenį, o šalia jų namų pasirodo ginkluoti vyrai. Siekdama išsiaiškinti, kas nutiko, Sara nusprendžia kreiptis pagalbos. „Neieškok manęs“ – paskutiniai Karteriui Bleikui skirti jo mylimos moters žodžiai. Šio priesako jis tvirtai laikosi, kol vieną dieną sulaukia paslaptingo laiško.

 

 

Susitikimai, kurių nederėtų praleisti

 

Ar šiandien egzistuoja moralė? Ar mums rūpi kiti, o gal galvojame tik apie save? Šie klausimai kaip niekad svarbūs šiandien. Apie juos vasario 26 d., šeštadienį, 17 val. 5.3 salėje J. Sackso knygos „Moralė“ pristatyme kalbėsis europarlamentarė dr. Aušra Maldeikienė, politologė dr. Ainė Ramonaitė ir publicistas Donatas Puslys.

Pastaruoju metu leidykla „Tyto alba“ pristatė daug populiarių lietuvių autorių knygų, tačiau šie dar neturėjo progos susitikti su skaitytojais, tad knygų mugėje vasario 26 d., šeštadienį, 19 val. Kino salėje virtualiai susitikti kviečia Vaiva Rykštaitė, pristatanti svarbias ir aštrias temas nagrinėjančią knygą „Kaip būti“. Beje, nepraėjus nė menesiui, jau išleistas antras knygos tiražas.

Istorinių romanų autorė Gina Viliūnė  ruošiasi Vilniaus jubiliejui ir vasario 25 d., penktadienį, 19 val. 5.5 salėje pristato istorinį detektyvą apie XVI a. Vilnių „Spąstai pirklio žudikui“. Šeštadienį 11 val. 1.2 salėje žinoma psichologė-psichoterapeutė Lina Vėželienė kviečia pasikalbėti apie knygą „Vidurio amžiaus paauglystė“ ir gyvenimo prasmės paieškas, kai, atrodo, kad viskas jau pasiekta.

Pasikalbėti, kaip gyvensime po pandemijos, knygos „Ką mes padarėme savo vaikams“ autorius, gydytojas Rimantas Kėvalas kviečia vasario 26 d., šeštadienį, 15 val. 5.3 salėje. Taip pat šeštadienį 14 val. Kino salėje kunigas Algirdas Toliatas pristatys naujausią knygą „Tikra tik viltis“.

 Pokalbiui apie lyderystę ne tik versle, bet ir kasdienybėje, geriausi šios srities ekspertai – Edis Kasperavičius, Dainius Baltrušaitis, Saulius Jovaišas, Lina Mieliauskienė – susirinks vasario 25 d., penktadienį, 18 val. 1.2 salėje knygos „Šunų kinkinio maršas“ pristatyme.